Liuisas dar mokykloje pamilo Veną, tad nenuostabu, kad, vos tik jai prasitarus trokštančiai vasaros atostogų grįžti namo, jis nusiperka automobilį ir skuba jos parsivežti. Pakeliui Liuisas iš kalėjimo ištraukia savo brolį Fulerį. Tikras nenuorama įsiprašo keliauti drauge. Broliai netrukus susigalvoja pramogą – radijo ryšiu bendrauja su sunkvežimių vairuotojais.
Mokslininkas, visą gyvenimą pašventęs žmogaus persikūnijimo idėjai, tampa nusikaltėlių auka. Banditai nužudo geriausią draugą, sudegina laboratoriją ir visiškai pakeičia gyvenimą. Mokslininką visi laiko mirusiu. Jo veidas taip sužalotas, kad niekas neatpažįsta. Ir nieko nebelieka, kaip tik pasitelkti savo persikūnijimo idėją ir imtis įmantraus keršto...
Antrojo pasaulinio karo metu naciai ir jiems tarnaujantys parsidavėliai lietuviai užpuolė aristokratų grafų Lekterių rezidenciją. Tik vyriausiajam garbingos ir kilmingos šeimos sūnui Hanibalui pavyksta išsaugoti gyvybę. Jis sėkmingai nusigauna į Prancūziją, tačiau praeities įvykių ištrinti iš atminties nesugeba – ateina laikas negailestingam kerštui...
Mirtinai sužeistas ir nugabentas į morgą serijinis žudikas Džeisonas, netikėtai atbunda ir grįžta prie krištolinio ežero stovyklos, jog galėtu pratęsti žudynes tiems kas ten drys įkelti koja vėl.
Pasprukęs praeitoje dalyje, Džeisonas sugrįžo, su ledo ritulio kauke ir kita, kad pratęstų savo žudynes aplinkui Krištolo ežerą.
Neramus ir pakeistas kunigas keliauja į Romą tirti keistos savo auklėtojos mirties. Jaunas kunigas atranda, kad galbūt paslaptinga mirtis gali būti „Nuodėmės valgytojo“, senovės figūros, susiejančios kunigus, kurie valgydavo kūno kūną - prisiimti atsakomybę už mirusiųjų neatleistas nuodėmes, atleidimas nuo mirusiųjų.