Tai pasakojimas apie neturtingą kino afišų klijuotoją, aistringą kino mylėtoją bei jo mažametį sūnų, iš kurio pirmąją darbo dieną pavagiamas dviratis. Be šios, tuomet itin populiarios transporto priemonės, jis niekaip negali dirbti, todėl ekonominės krizės apimtos pokario Romoje Antonio Ricci nieko kito nelieka, kaip pasitelkus į pagalbą savo mažametį sūnų Bruno, kuriam tėtis yra lyg Dievas, žūtbūt rasti ir susigrąžinti pavogtą dviratį per dieną, nes kitaip neteks savo išsvajoto darbo, kuriam gauti, išsiperkant dviratį, teko parduoti visą savo patalynę ( jo žmonos Marijos kraitį). Bedarbiui Antonijui dviratis – vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo, todėl jo paieškos tampa gyvybiškai svarbios.

Filmas skirtas režisieriaus A. Tarkovskio motinos Marijos Višniakovos atminimui. Rusų rašytojas Andrejus Gorčakovas atvyksta į Italiją studijuoti XVIII amžiaus kompozitoriaus Pavlo Sosnovskio biografijos. Drauge su palydove ir vertėja Eudženija jiedu keliauja po šalį. Rusas paskendęs savo mintyse, vertėja apimta keisto ilgesio. Greitai Gorčakovas ima suvokti, kad šio kompozitoriaus istorija – iš dalies ir jo paties: Italijoje jis ima jaustis svetimas, o grįžti namo jau nebegali. Jį apima nepakeliamas ilgesys, sunkus kaip liga...

Juosta sukurta ne pagal Bibliją, o pagal graikų rašytojo Nikoso Kazantzakiso prieštaringai vertinamą romaną. Filme Kristus rodomas kaip dvejojantis žmogus, kuris veda Mariją Magdalietę, susilaukia vaikų ir, sugundytas vaiku apsimetusio šėtono, netgi atsisako kančios, nulipa nuo kryžiaus ir priima pasiūlymą sulaukti gilios senatvė.