XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Garsaus rašytojo Richardo Mathesono siaubo romano "Aš esu legenda" ekranizacija. Dirbtinai sukurtas negailestingas virusas išplito visoje planetoje, sunaikindamas viską. Jis neišgydomas ir nesulaikomas... Viruso nepajėgė sustabdyti net garsus mokslininkas Robertas Nevilis, nepaaiškinamomis aplinkybėmis vienintelis likęs neužkrėstas. Jis - ko gera, yra paskutinis žmogus Žemėje. Klajodamas tarp Niujorko griuvėsių jis ieško kitų išlikusių. Pasirodo, Robertas Nevilis nėra vienintelis gyvenojas planetoje, tik nuo to jam ne geriau. Kiti išgyvenusieji virto siaubingais kraugeriais mutantais ir stebi kiekvieną Nevilo žingsnį. Vampyrai laukia, kol mokslininkas padarys lemtingą klaidą - kad galėtų jį sunaikinti. Robertas supranta, kad žmonijos ateitis - jo rankose, todėl atkakliai bando virusą įveikti, imuninei sistemai panaudodamas savo kraują. Tik nelengva vienam atlaikyti griūvantį pasaulį: naktį vienišam grumtis dėl savo gyvybės, o dieną ieškoti paslaptingo viruso šaknų.
1997-ieji, JAV prezidento lėktuvas nukrenta Manhetene, kuris paverstas labiausiai saugomu kalėjimu šalyje. Gelbėti prezidento yra siunčiamas bankų plėšikas.
Užburianti fantazija apie paralelinį pasaulį, kurio likimas – skudurinių lėlių rankose. Filmuko istorija pasakoja apie post-apokaliptinį pasaulį, kur žmonija – ant išnykimo ribos, o žemę valdo mašinos. Šios protingos mašinos buvo sukurtos geram tikslui – padėti atstatyti karo nusiaubtas teritorijas. Tačiau netrukus ėmė maištauti ir pačios ėmė gaminti tokius pat aparatus su vienu tikslu: nušluoti žmones nuo žemės paviršiaus. Baisiąsias mašinas sukūręs mokslininkas prieš pat mirtį sukuria dar vieną stebuklą: keletą skudurinių lėlių, pavadintų tiesiog numeriais ir įpučia joms gyvybę. Devintasis atsibunda apokaliptiniame pasaulyje visiškai vienas…
Kerštingas Melo Gibsono herojus Maksas kovoja su banditėlių gauja, kuri motociklais klajoja po Australiją ir šiurpina liaudį. Scenarijus kaip ir standartinis, tik veiksmas vyksta ateityje, prie pasaulio pabaigos slenksčio atsidūrusioje visuomenėje. Ir ką? O tai, kad tai buvo pirmasis vadinamojo apokaliptinio, post-apokaliptinio arba distopinio (angl. apocalyptical, post-apocalyptical, dystopian) žanro filmas. Tokiuose filmuose paprastai rodoma, kaip prie apokalipsės priartėjusi arba pasaulio pabaigą jau patyrusi, tačiau per stebuklą gyva likusi žmonija (arba jos dalis) visais įmanomais būdais bando išgyventi. Kartais net pamindama savo žmogiškumą ir atjautą šalia esančiam.
Daug matęs policijos detektyvas Tom Ludlow ketina savarankiškai surasti savo ankstesnio partnerio detektyvo Terrance Washington žudikus. Ludlow sukyla prieš policijos sistemą, kurią ilgą laiką manė esant neatsiejama savo karjeros dalimi. Jo viršininko, kapitono Jack Wander pareiga - priversti jį veikti nepažeidinėjant įstatymų bei apsaugoti jį nuo Vidaus reikalų kapitono James Biggs spaudimo. Ludlow susideda su jaunu Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriaus detektyvu bei pradeda sekti spėjamus partnerio žudikus skirtingose Los Andželo bendruomenėse. Jų pasiryžimas "Nakties klajūnuose" atsiperka, kai du detektyvai aptinka ieškomus žmogžudžius ir stengiasi patraukti juos atsakomybėn.
Pagal Džordžo Kleitono Džonsono (George Clayton Johnson) ir Viljamo F.Nolano (William F.Nolan) distopinį romaną „Logano pabėgimas“ (Logan's Run). Siužetas toks. Žmonės – jų tik keli tūkstančiai – gyvena ateityje po gaubtu aprūpinti viskuo, ko tik jiems reikia. Jie nieko nežino apie gaubtą, visi jauni ir sveiki, gimsta dirbtiniu būdu, užsiima laisvu seksu, sportuoja, pramogauja. Kol jiems sukanka trisdešimt, jie gyvena tarsi Rojuje. Vėliau jie tiesiog... išnyksta. Sklinda kalbos apie kažkur esančia Užuovėją...
Metai yra 2008, ir pandemija grasina iššluostyti visa žmonija. Daugeliui Jungtineje Karalysteje - epicentrui protrukio - galas yra arti, taigi kodel rupestis, kad sulaikytu skaiciavima? Per dienas po Giltines viruso susekimo milijonai yra užkresti Škotijoje, žudiko ligos namineje velenoje. Vyriausybe neturi jokio pasirinkimo, kaip tik paskelbti šali 'karšta zona' ir izoliuoti liaudi.