Prancūzų karo vadas liepia atakuoti priešo apkasus. Tikslo pasiekti neįmanoma, nors generolai pasirengę paaukoti savo žmonių gyvybes. Per ataką vieni pabėga iš mūšio lauko, kiti žūva. Mūšio lauką kartu su savo kariais palieka ir pavargęs nuo beprasmiškų įsakymų pulkininkas Draskas. Kad tokie dalykai nepasikartotų, generolai suima penkis pirmus pasitaikiusius karius. Jie kaltinami pabėgę iš mūšio lauko. Kariai stoja prieš tribunolą ir jiems gresia mirtis.
XVI a. viduryje ispanų konkistadorai ryžtasi pereiti Andų kalnus, ieškodami mitais apipintos prarastosios aukso šalies – Eldorado. Kareivių kolona leidžiasi į pragarišką, iš anksto pasmerktą žygį pavojingosios Amazonės link. Jiems vadovauja Agirė, sadistiškas Eldorado miesto ieškotojas, nebijantis mirties.
Du britų kariai Indijoje nusprendžia pasitraukti iš armijos ir apsiskelbia esantys dievai Kafiristane, žemėje, į kurią nuo Aleksandro laikų joks baltasis nėra įkėlęs kojos...
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Romulas ir Remas - du, vienas kitam ištikimi broliai piemenys yra priversti leistis į kelionę, kuri baigsis vieno iš brolių tapimu didingiausios kada nors egzistavusios imperijos įkūrėju ir valdovu. Tačiau, išrinktojo likimas pareikalaus nužudyti savo paties brolį.
1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.