Pagrindinis filmo veikėjas Bruno yra paprastas aštuonmetis berniukas, nacių pareigūno sūnus. Smalsaus ir guvaus (kaip ir visi aštuonmečiai) Bruno pasaulis apsiverčia aukštyn kojom, kuomet jo tėvas paaukštinamas: vietoje „užstalinio“ darbo Berlyne paskiriamas vadovauti vienai iš daugybės mirties stovyklų. Iš pradžių naujoje vietoje Bruno pastebi atšalusius tėvų santykius, stebisi, kodėl jam neleidžiama lankytis teritorijoje, aptvertoje spygliuota viela, susidraugauja su, jo akimis, keistai besielgiančiu žydų berniuku Šmule. Tačiau pamažu, detalė po detalės, prieš žiūrovo akis išauga įtampa, melas, nepasitikėjimas, baimė ir siaubas. Šalia suaugusiems daugiau mažiau puikiai žinomos Holokausto istorijos, šiame filme nenuobodžiaus ir vaikai: pamažu auganti dviejų berniukų draugystė (jiems patiems to nežinant, neturinti ateities) nuspalvinta detalių apie amžinuosius dalykus, iškylančius virš suaugusiųjų ambicijų, iškreipto laimės siekimo, godumo ir tos pačios baimės.
Baiginėjantis Antrajam pasauliniam karui, 14 metų Michilis nusprendžia padėti sužeistam britų kareiviui ir taip įsitraukia į Pasipriešinimo judėjimą. Nesutarimams artėjant prie pabaigos, Michilis tampa pilnamečiu ir skaudžiai suvokia skirtumą tarp išgalvotų nuotykių ir bjaurios karo realybės.
Sukrečiantis istorinis/karinis filmas apie Pirmąjį Pasaulini karą, o tiksliau apie Passchendaele kaimelio paėmimą, kai 4 mėnesius lyjo be paliovos ir kovos laukas buvo panašus į purvo ir pelkes tvarinį, kai kariai mirdavo ne nuo kulkų, o nuskesdavo apkasuose. Iš viso per tuos keturius mėnesius žuvo 600 000 žmonių.