27-erių Adamas rašo tekstus radijo laidoms ir džiaugiasi gyvenimu, kai vieną dieną išgirsta gydytojų diagnozę – jis serga reta stuburo vėžio forma. Vaikinui nebelieka laiko ilgiems svarstymams, tad jis pasirenka chemoterapijos kursą ir pasiryžta kovoti. Bičiuliams ir šeimos nariams Adamas pasako apie savo ligą. Jie reaguoja skirtingai. Mama negali jam skirti daugiau dėmesio, nes turi rūpintis Alzheimeriu sergančiu savo vyru. Nelengvu momentu iniciatyvą perima geriausias draugas Kailas, kurio pašiepiantys juokeliai ir pokštai padeda Adamui lengviau susitaikyti su likimu. Nauji draugai, mediciną studijuojanti Keitė ir kiti, sergantys šia klastinga liga, suteikia daug naudingų žinių ne tik apie vėžį ir slenkančius plaukus, bet ir apie trapaus gyvenimo prasmę.

Naujausioje juostoje Vincentas van Gogas, paragintas savo bičiulio, taip pat dailininko Polo Gogeno, iš Paryžiaus šurmulio persikelia į ramų Prancūzijos Arlio miestelį. Pabėgimas nuo didmiesčio triukšmo ir pagundų išeina į naudą – menininką įkvepia rami, idiliška ir nuostabiai graži kaimo gamta ir būtent čia V. van Gogas nutapo garsiausius savo darbus. Tačiau yra ir tamsioji naujo gyvenimo pusė: neišsilavinusių vietinių įtarumas menininko atžvilgiu dažnai perauga į neapykantą; o dar svarbiau – savo bjaurias galvas vis drąsiau ima kelti vidiniai dailininko demonai. V. van Gogas guodžiasi jį nuolat lankančiam broliui Teo, su vietiniu kunigu aistringai diskutuoja apie Dievą, su siaubu suvokia stiprėjančią savo beprotybę ir lyg pamišęs tapo, tapo, tapo... Lyg nujausdamas, kad jo, dar nesulaukusio keturiasdešimties, dienos jau suskaičiuotos. Lyg žinodamas, kad jau stovi prie amžinybės vartų...