Airijoje gyva sena tradicija, kurią galbūt visai mielai perimtų ir kitų tautybių merginos. Jei su vaikinu bendraujama jau pakankamai ilgai, o jis, bjaurybė, nerodo jokių ženklų, kad artimiausiu metu pasipirš, situaciją įmanoma perimti į savo rankas. Tačiau tik kartą per ketverius metus – vasario 29-ąją. Ana ir jos vaikinas Džeremis ką tik paminėjo ketvirtąsias artimo bendravimo metines. Romantiško priklaupimo ant vieno kelio taip ir nesulaukusi mergina nusprendžia, kad jau visai netrukus išaušianti vasario 29-oji yra puiki proga ant kelio priklaupti pačiai. Vienintelė bėda – kad Džeremis iš karto po metinių paminėjimo išsitrenkė į kitą pasaulio kraštą – Airiją. Tokia smulkmena Anos, žinoma, sustabdyti negali – mergina ryžtingai išsiruošia pasitikti savo ateities.
1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.
Intensyviai dirbanti daktarė Tesa ir jos penkiolikametė pramuštgalvė dukra Ana smarkiai nesutaria. Jos ginčijasi absoliučiai dėl visko. Ana negali pakęsti minties, kad mama susirado naująjį draugą, kuris netrukus užims tėčio vietą. Mama tuo tarpu nepritaria merginai ir priekaištauja dėl apsirengimo stiliaus, mėgiamos muzikos o labiausiai dėl vaikinų, kurie patinka Anai. Ketvirtadienio vakarą, pyktis tampa nebesuvaldomas – Ana su dideliu įniršiu kaltina mamą, nepritariant jos muzikiniams gabumams, o mama niekaip nesupranta, kodėl dukra be paliovos neduoda ramybės jos sužadėtiniui. Tačiau netrukus viskas pasikeis išaušus lemtingajam penktadieniui, kuris atneš didelę sumaištį ir taip neramiame Tesos ir Anos gyvenime. Ne itin gerai sutariančios mama ir dukra pasijaučia esančios ne savo “kailyje” tiesioginio to žodžio prasme. Sveiku protu sunkiai suvokiamu būdu jos apsikeičia kūnais. Vienintelė išeitis viską atstatyti į savo vietas, tačiau kaip tą padaryti ir padaryti kuo skubiau?
Antroji "Ateivių" dalis prasideda XI-ame amžiuje. Kilmingasis riteris Godefroy'us (akt. Jeanas Reno) ir žavioji Frenegonde'a ruošiasi vestuvėms. Tačiau džiugią nuotaiką nutraukia karalius, pranešęs baisią žinią. Dingo jaunosios šeimai priklausančios brangenybės, o kartu su jomis ir stebuklingasis amuletas, užtikrinantis moterų vaisingumą!!! Neįkainojamos vertybės atsidūrė šelmio Jacquouille'o (akt. Christianas Clavieras), vis dar tebesiautėjančio XX-ąjame amžiuje, ir jo aistringosios draugužės Ginette'os naguose. Drąsusis Godefroy'us prisiekia atgauti brangenybes. Magijos ir kerų pagalba atsiveria "laiko koridoriai", veiksmas persikelia į šių dienų Prancūziją, ir prasideda tokie audringi nuotykiai, jog žiūrovai turėtų pasisaugoti, kad iš juoko neplyštų pilvai.
Protinga , graži ir užsispyrusi – Aleksis (akt. Kate Hudson) yra tikra Dastino (akt. Jason Biggs) svajonių mergina. Tačiau po keleto savaičių Dastinas taip įklimpsta, kad Aleksis pasijunta įsprausta į kampą ir nusprendžia šiek tiek sumažinti tempą. Dastinas pasijunta kaip šlapiu skuduru per veidą gavęs. Ką daryti? Dastinas beprotiškai bijo, kad tai ne pertrauka, o pirmas žingsnis į išsiskyrimą. Aleksis - patraukli ir savim pasitikinti mergina, ji netruks susirasti ką nors, kas užims Dastino vietą. To Dastinas leisti negali – jis žino, kad Aleksis toji vienintelė. Beprotiška baimė pagimdo beprotišką sprendimą.