1944 metų vasara, Europoje dar siaučia Antrasis pasaulinis karas. Žydaitė dainininkė Reičel slapstosi Olandijos kaime. Kai subombarduoja jos slėptuvę, ji su grupele žydų bando barža pabėgti iš okupuotos teritorijos, tačiau jų laivas kaktomuša susiduria su nacių patruliu ir visi keleiviai žiauriai išžudomi. Gyva lieka tik Reičel. Po šio įvykio ji prisijungia prie olandų pasipriešinimo grupelės. Kad išgelbėtų kelis pasipriešinimo narius iš kalėjimo, ji užmezga romaną su aukšto rango vokiečių karininku Miunce. Tačiau operacija žlunga. Dabar moters gyvybei gresia dvigubas pavojus, nes pasipriešinimo bendražygiai kaltina ją išdavyste.
Pinigų padirbinėtojas Solomonas Sorovičius gyvena buržuazinį gyvenimą: linksminasi, lošia kortomis, visada apsuptas moterų. Tačiau sėkmės dienos baigiasi - pakliuvęs su įkalčiais jis suimamas ir įkalinamas nacių koncentracijos stovykloje. Dėl savo talento ir įgūdžių jis perkeliamas į uždarą lagerį, kur, Hitlerio įsakymu, vykdys slaptą pinigų padirbinėjimo operaciją, siekiant finansuoti vokiečių karo išlaidas bei smukdyti D. Britanijos ir JAV ekonomikas padirbta valiuta.
Žlugus Nigerijos demokratinei vyriausybei, valdžią į savo rankas perima negailestingas karinis diktatorius. Nuožmūs priešai žudo ištisus kaimus, kankina nesulaukiančius pagalbos ir neturinčius kur pasislėpti moteris ir vaikus. Tuomet, ištikimas panašių misijų vykdymo veteranas, leitenantas A.K. Waters su savo specialiųjų karių būriu, siunčiamas sugrąžinti Daktarę Kendriks, kuri Nigerijoje dirba gydytoja “Gydytojai be sienų” organizacijos misijoje. Daktarė siekdama sumažinti tebevykstančio pilietinio karo aukų skaičių, atsisako palikti pabėgėlius ir prašo, kad atvykę specialaus būrio kariai išvaduotų 70 pabėgėlių, kuriems reikia pasiekti artimiausią šalies sieną, kad išsigelbėtų ir gautų politinį prieglobstį. Leitenantas A.K. Waters ir jo specialus būrys yra priversti pasirinkti tarp pareigos ir humaniškumo, tarp įsakymų vykdymo ignoruojant juos supančią situaciją arba, surasti drąsos ir klausant sąžinės balso, gelbėti grupę nekaltų pabėgėlių.
1942 metų sausio 20 dienos rytą viloje ant Vanzės ežero kranto, Berlyne, susirinko pagrindiniai nacių režimo atstovai. Reinhardas Heidrichas juos sukvietė į susitikimą, po kurio surengti pusryčiai. Vienintelė to ryto darbotvarkės tema buvo tai, ką naciai vadino galutiniu žydų klausimo sprendimu, – sistemingo masinio milijonų žydų žudymo visoje Europoje organizavimas. Susitikime, kuris įėjo į istoriją kaip Vanzės konferencija, buvo nulemtas tragiškas vienuolikos milijonų žydų likimas.