“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Madingo restorano vyriausioji virėja Keitė Armstrong (Catherine Zeta-Jones) taip įsijaučia į valgio gaminimą, kad aplink nieko nebepastebi – už mėgstamą darbą jai nėra nieko svarbesnio. Bet netikėtai žuvus seseriai, Keitė tampa mažametės Zojos globėja, ir gyvenimas visiškai pasikeičia. Tačiau moteris visiškai nepasiruošusi motinystės pareigoms. Rūpesčių padaugėja, kai tenka taikytis dar ir prie naujo padažų virėjo – savimi pasitikinčio Niko Palmerio (Aaron Eckhart), kuris taip pat yra tikras profesionalas. Naujasis kolega sukelia įtampą restorano virtuvėje: lyderiauti įpratusiai Keitei tenka kovoti dėl kiekvieno virtuvės centimetro. Tuo tarpu naujokas virėjas atskleidžia visą savo žavesį, kad palenktų Keitę į savo pusę. Kitaip negu uždara ir ledinė Keitė, Nikas yra energingai bendraujantis ir spontaniškas. Niko žavesys ima viršų, o darbo santykiai perauga į romaną. Tik ne viskas taip saldu, kaip galėtų atrodyti...
Ponia Erlin yra žinoma 4-ojo dešimtmečio Manheteno aukštuomenės dama. Ju turi tiek viliojančią praeitį, tiek skolų. Kad išvengtų abiejų, ji bėga iš Niujorko į Amalfi Krantą, ketindama pasikliauti savo žavesiu ir susikurti naują gyvenimą. Netrukus ji sutinka jauną porą, Megę ir Tomą Vindemerus. Lordas Vindemeras ir ponia Elein susidraugauja, kai Tomas mėgina padėti poniai Erlin grįžti į garbingą visuomenę. Deja, jų draugystė palaikoma svetimavimo ryšiais, kurie sukelia nepadorias apkalbas. Savo ruožtu ponią Erlin persekioja žaviai kvailas Tapis. Ir istorija tęsiasi toliau...
Pagrindinis herojus - Donas Vincenzo Cortino yra stebėtinai neorganizuotos nusikalstamos grupės bosas. Dėl šio neorganizuotumo rezultate mafijos kovoja į krikštatėvį buvo klastingai pasikėsinta - į jį šauna 47 kartus, ir tuomet Don Cortino susimasto apie gyvenimo prasmę. Baudžiamojo pasaulio patriarchui reikia vertingo įpėdinio, galinčio visiškai nuslopinti nusikalstamumą šalyje. Signore Vincenzo turi du sūnus: vienas yra drąsus karo herojus, kitas - baigtas psichopatas ir narkomanas. Ką išmintingas Donas pasirinks?