Pagrindinė filmo herojė – jauna mergina, bandanti patikti savo tėvams, bet visad juos nuliūdinanti. Kai Kinijos imperatorius įsako visiems krašto vyrams kariauti su mongolų grobikais, ji persirengia vyrų ir užima savo tėvo vietą, tuo pačiu išgelbėdama jį nuo neišvengiamos mirties.
Oskarui nominuotas 1980 m. australų režisieriaus Bruce Beresfordo tikrais faktais paremtas karinis filmas apie karininko Hario Moranto teismą anglų – būrų karo metu. 1899 – 1902 m. Pietų Afrikos Respublikoje vyko Antrasis anglų – būrų karas. Trys australai karininkai (Morantas, Handkokas ir Vitonas), tarnaujantys Didžiosios Britanijos kariuomenėje, apkaltinami nužudę į kelis būrų belaisvius ir vokietį misionierių. Nors taktika neimti belaisvių taikoma ir kitų armijos dalinių, lordas Kičeneris nusprendžia surengti parodomąjį teismo procesą, kurio nuosprendis žinomas iš anksto, kai ginti australus paskiriamas tribunolo bylų niekada nenagrinėjęs majoras Tomas...
Lenkija tarp dviejų tarpusavyje bekovojančių ugnių susitinka ant tilto. O po to viena kovojanti pusė sutaria su kita, kaip pasidalins paimtus į nelaisvę lenkų karininkus, šalies pasididžiavimą. Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir Andrzejaus Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Bet nominuotas „Oscarui“ lenkų metro filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie vienos šeimos tragediją, keleto giminių giminės išgyventus košmarus, apie neatsakomą klausimą, ar reikėjo kovoti, ar susitaikyti ir saugoti naciją, – o drauge ir apie tai, kad Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.
Vieną gražią dieną Čarlis kaip visada pietauja kavinėje. Deja, neranda arbatpinigių jį aptarnaujančiai padavėjai. Vyriškis prisimena turįs lošti loterijoje ir juokais padavėjai pažada, kad jeigu ką laimės, – pasidalins su ja pusiau. Ir atsitik tu man taip, kad Čarliui atitenka 4 milijonų dolerių piniginis prizas! Tik žmona Murielė apie jokias pinigų dalybas su padavėja nenori net girdėti. Šeima, neatlaikiusi nuolatinių kivirčų dėl nepaprastojo laimėjimo, – išsiskiria, taigi Čarliui...
1971-ieji metai. Amerikos žmonės nesutaria dėl karo Vietname. Tūkstančiai jaunuolių jau palaidoti svetimoje žemėje. Fort Polke, Luizianoje, tūkstančiai kitų jaunuolių ruošiami naujam desantui. Tigrų šalis – vieta Amerikoje, kurioje įrengta paskutinio etapo mokymų bazė prieš išvykstant į Vietnamą. Viename jaunuolių būryje susiduria įvairiausi žmonės, kurie savo vidines problemas sprendžia skirtingai. Vieni nori pabėgti, pasitraukti, kiti kovoja su savomis baimėmis ir ruošiasi tikram karui. Šiame būryje atsiduria keistuolis Rolandas Bozas, kuris, atrodo, nežiūri į viską rimtai, nuolat juokauja ir taikosi pasprukti iš armijos. Tačiau tai tik kaukė. Jis tampa būrio vadu, stengiasi padėti silpniausiems, išgelbėja keletą draugų ir išsiunčia juos namo, bet pats niekur nepasitraukia ir su savo vyrais iškeliauja į Vietnamą.
Britų verslininkas Donaldas Krouhurstas patiria verslo krizę. Tačiau laikraštyje „The Sunday Times“ perskaitęs apie organizuojamas pirmąsias pasaulyje vienviečių jachtų lenktynes, susidomi. Lenktynių dalyviai turi apiplaukti pasaulį nesustodami, be komandos ir jokios pagalbos. „Auksinio Gaublio regatos“ nugalėtojo laukia penkių tūkstančių svarų prizas. Per vasarą Donaldas pasistato 12 metrų ilgio jachtą, atsisveikina su žmona Klere, keturiais vaikais ir 1968 m. spalio 31 d. išplaukia. Jau pirmosiomis savaitėmis jūreiviškos patirties neturintis vyras susiduria su jachtos valdymo, orientavimosi ir greičio efektyvumo problemomis. Tačiau grįžti Donaldas negali. Suprasdamas, kad priekyje laukia beveik neišvengiama pražūtis, vyras nusprendžia kiek kitaip pasiekti finišą.