1951 metai, Argentina. Du jaunuoliai, medicinos koledžo studentai Ernestas (akt. Gael Garcia Bernal) ir Albertas (akt. Rodrigo de la Serna), prieš baigdami studijas ryžtasi apkeliauti beveik visą Pietų Ameriką. Vaikinų kelionės tikslas – raupsuotųjų kolonija, kurioje abu turi atlikti praktiką, tačiau iki tol jie, kaip daugelis jų amžiaus jaunuolių, ieško linksmybių ir nevargina savęs mintimis apie ateitį. Nei vienas iš jų dar niekada nebuvo išvykęs už Argentinos ribų, tad kelionė skersai Pietų Ameriką žada būti ypač jaudinanti. Ernestas ir Albertas tiki, kad jų laukia daug nuotykių, naujų miestų, vakarėlių ir, be abejo… merginų. Du draugužiai susikrauna negausią mantą, šoka ant seno, gerokai apglamžyto motociklo ir leidžiasi į kelionę per gimtąją Argentiną, Čilę, Peru, Kolumbiją, Braziliją, kurios tikslas - Venesuela.

Didžiojo nuosmukio metu viską praradusi, vieniša moteris leidžiasi į kelionę po Jungtinių Amerikos valstijų vakarus, gyvendama tarsi šių dienų klajoklė – savadarbiame namelyje ant ratų. Po ekonominio mažo Nevados miestelio žlugimo, Fern susipakuoja savo mantą į furgoną ir leidžiasi į kelią, tyrinėdama gyvenimą už įprastos visuomenės ribų, kaip šiuolaikinis klajoklis. Trečiajame režisierės Chloé Zhao vaidybiniame filme vaidina tikri klajokliai - Linda, Svankė, Bobas – kaip Fern mentoriai ir bendražygiai, nukeliantys ten, kur niekada nebuvote, supažindina su nuostabiais žmonėmis, apie kuriuos mažai ar nieko nežinojote, ir palieka jus kupinus jausmų, kurių galbūt nejutote, bet džiaugiatės šia kelione ir joje pasikeitėte. Vienas iš dalykų, kuriuos šiame gyvenime labiausiai mėgsta klajokliai, yra tai, kad nėra galutinio atsisveikinimo. Sutinki šimtus žmonių ir niekada neatsisveikini. Klajokliai tiesiog sako „pamatysiu tave kelyje“.

Du ilgaplaukiai motociklininkai keliauja iš Los Andželo į Naująjį Orleaną. Jų tikslas - ištirti Ameriką. Pakeliui jie sutinka neįtikėtinai keistų ir įdomių žmonių, tarp kurių ir nenuspėjami autostopų mėgėjai, ir hipiai, ir pigios mergaitės, ir daugybė kitų.