Istorija apie gyvenimą, kūrybą ir dvasinius blaškymus didingiausio ikonų tapytojo Andrėjaus Rubliovo istorinių įvykių fone draskomoje feodalinėje Rusijoje. Filmas buvo uždraustas rodyti Tarybu Sąjungoje, buvo nelegaliai parodytas Kanų kino festivalyje 1969 metais, sukėlė ten sensaciją ir buvo parduotas rodymui į daugeli pasaulio šalių. Tarybu Sąjungoje filmas buvo išleistas 1971 metais. Iki šių dienų „Andrėjus Rubliovas“ yra vienas iš didingiausiu Rusijos kinematografijos pasiekimų su tikru aktorių žvaigždynu. Pagal tarptautinių kinokritikų apklausas filmas įtrauktas į 100 geriausių filmų per visą kinematografijos istoriją.
Keliautojas, archeologas, lakūnas, diplomatas, idealistas, rašytojas ar žvalgas? Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol. „Arabijos Lorensas“ pelnė net septynis „Oskarus“ bei visiems laikams liko kino istorijoje.
Jauna mokytoja Erina Gruvel nori įkvėpti nepažangius mokinius išmokti pakantumo bei pažinti pasaulį už mokyklos ribų. Mokiniai pradeda į gyvenimą žiūrėti kitaip...
Džeikas LaMotta – profesionalus boksininkas, ketvirtajame dešimtmetyje kovojęs vidutinio svorio kategorijoje. Nepažabojamas ir skandalingas charakteris visą gyvenimą buvo didžiausias boksininko priešas, padaręs jam nemažai rūpesčių tiek asmeniniame gyvenime, tiek bokso ringe. Didelį potencialą turintis LaMotta, pramintas Bonkso Buliumi, barstė save muštynėse, lėbavimuose, nuolat įsiveldavo į skandalus dėl nieko, fanatiškai pavydėjo savo gražuolės žmonos ir vieną po kito keldavo pavydavo scenas, į darbą paleisdamas kumščius.
Du FTB agentai (vaidina aktoriai Gene Hackman ir Willem Dafoe) atvyksta išsiaiškinti kur dingo trys pilietinių teisių aktyvistai (vienas juodaodis ir du žydai), tačiau atvykę čia supranta patekę į pragarą. Visas miestelis, įskaitant ir policiją, yra Kukluksklano atstovai arba jiems pritariantys asmenys. Filmas kupinas žiaurų bei brutalių scenų, kurios visiškai atitinka Pietų Amerikoje iš tikro vykusius žiaurumus.
XX a. trečiąjį dešimtmetį Džimas Bredokas (akt. R. Crowe'as) buvo daug žadantis boksininkas, tačiau po virtinės apmaudžių pralaimėjimų jam teko atsisakyti sportininko karjeros. Amerikai išgyvenant ekonominės depresijos siaubą, Džimas imasi pačių sunkiausių ir juodžiausių darbų, kad jo žmona ir vaikai nemirtų badu. Tačiau netgi tada, kai aplink tvyro juoda neviltis, buvęs boksininkas neišsižada savo svajonės grįžti į ringą ir nugalėti. Ir sėkmė jam nusišypso: atsitiktinumo dėka Bredokui suteikiama galimybė stoti į kovą su gerokai už jį sunkesniu pasaulio vicečempionu. Atrodo, jog šio susirėmimo baigtis nulemta iš anksto, tačiau, didžiulei visų nuostabai, Džimas Bredokas nugali trečiame raunde.
Rėjus Čarlzas gimė neturtingame Džordžijos miesteliūkštyje. Berniukas visiškai apako vos sulaukęs septynerių – netrukus po to, kai tapo tragiškos savo jaunesniojo brolio žūties liudininku. Paskatintas griežtos, tačiau mylinčios motinos – atkaklios ir nepriklausomos moters, Rėjus surado savo pašaukimą. Nors jo akis gaubė amžina tamsa, tačiau vos palietęs pianino klavišus, jis išvysdavo tai, ko kitiems pamatyti nebuvo lemta. Rankos tapo jo akimis… Po Pietų valstijas pasklidę gandai apie aklą muzikos genijų virto pasauline legenda. Rėjus Čarlzas – žmogus, sukūręs savitą grojimo stilių. Žvaigždė, sužibusi popmuzikos padangėje, nepaisant klastos, neapykantos ir rasinių prietarų. Šlovė, kuri dar kartą apakino. Šeimyninė drama, meilės paieškos vis kitos moters glėbyje, noras užsimiršti, vis didinant heroino dozes…
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau – atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką. Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brendan Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas – tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL – MIRTIS? Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Teena Brandon – mergina iš Linkolno.
Jaunas ir gabus prancūzų armijos generalinio štabo karininkas Alfredas Dreifusas neteisingai apkaltinamas valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Vokietijai. Viešai pažemintas Dreifusas ištremiamas į atokią Velnio salą Atlanto vandenyne, o bylą tiriantis pulkininkas Žoržas Pikaras, rizikuodamas gyvybe ir garbe, įsivelia į itin pavojingą apgaulės ir melo tinklą. 1898 m., po bylos, nuaidėjusios visoje Europoje, Emile’is Zola paskelbė garsųjį viešą laišką „J’accuse“ (liet. Aš kaltinu), pasmerkiantį Prancūzijos vyriausybę. Venecijos kino festivalyje filmas pelnė „Sidabrinį liūtą“ už geriausią režisūrą
1425-ieji, nuošalus kaimelis Lotaringijoje. Dar ne Žana d’Ark, bet atkakli ir ryžtinga aštuonmetė Žanetė negali ramiai ganyti avių matydama Šimtamečio karo siaubiamą gimtąjį kraštą. Nors draugė Hovietė ir vienuolė Ponia Žervesė bando atkalbėti, Žanetės viduje užgimusi karžygė jaučia pareigą stvertis ginklo, kad būtų išganytos žuvusiųjų sielos ir išlaisvinta Prancūzijos karalystė. Tvirto tikėjimo vedama ji taps šalį iš anglų priespaudos išlaisvinusia šventąja. Įkvėptas poeto Charleso Péguy kūrybos Bruno Dumont’as bendradarbiavo su žymiais kompozitoriais ir choreografais, kurdamas šį originalų elektro-pop-roko miuziklą apie savotišku prancūzų tautos simboliu tapusios Žanos d’Ark vaikystę