Novelistas Jackas Torrance`as tampa Overlook viešbučio prižiūrėtoju aukštai vienišuose Kolorado kalnuose. Būdamas šeimos žmogumi, jis kartu su savimi pasiima ir žmoną bei sūnų. Pradeda dėtis keisti dalykai, kai sūnus Danny`s pamato baisius paveisklus varomus jėga, vadinama "švytėjimu". Tai labai paveikia Jack`o psichiką. Praradęs kūrybinį įkvėpimą ir medžiojamas viešbučio demonų, jis patiria psichologinį lūžį. Įvykiai pakrypsta į dar blogesnę pusę.
Seniai, nutolusioje praeityje, kažkas stumtelėjo žmonijos vystymąsį, atsiųsdamas į Žemę paslaptingą juodą monolitą. Po daugelio metų, tyrinėdami Mėnulį, astronautai jo krateryje taip pat atranda trijų milijonų metų senumo artefaktą – juodą monolitą, skleidžiantį paslaptingą elektromagnetinės energijos impulsą, kuris kažkokiu būdu yra susijęs su Saturno palydovu Japetu. Šiai paslapčiai tirti surengiama ekspedicija: išskrenda penki mokslininkai, „ginkluoti“ ypač galingu kompiuteriu HAL-9000, galinčiu savarankiškai perimti laivo valdymą. Tačiau skrydžio metu kompiuteris sunaikina komandą – ir vienintelis likęs gyvas astronautas pradeda savo kelionę į laiko ir visatos begalybę. Filmas prikausto paslaptinga atmosfera, kosmoso vaizdais ir nuojauta, jog Visatoje egzistuoja aukštesnis intelektas.
Kai karininkės Elenos Ripli erdvėlaivį užpuolė keisti ateiviai, ji vienintelė liko gyva. Po penkiasdešimties klajonių kosmose metų, Ripli sužino, kad priešiškų ateivių planeta buvo kolonizuota. Staiga nutrūkus ryšiui su kolonija, ten siunčiamas būrys karių, o Ripli su jais keliauja kaip patarėja. Kolonija randama nusiaubta, išliko tik maža mergaitė..
Filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scenarijus paremtas romanu „Ar androidai sapnuoja elektronines avis“(Philip K. Dick). Veiksmas vyksta 2019 metų lapkritį, tamsiame ir niūriame Los Andžele. Tai ateitis kurioje egzistuoja dirbtinai sukurtos, protingos būtybės - replikantai. Naujoji šių androidų karta „Nexsus-6“ niekuo nesiskirtų nuo žmonių jei nebūtų stipresni, greitesni ir turėtų emocijas. Šie replikantai atsiduria už įstatymo ribų. Kovoti su jais paskiriami specialūs policijos būriai, o ypatingai žiauriai ir klastingai replikantų grupei sutramdyti pasitelkiamas pagrindinis filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ veikėjas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas).
„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
Už baro savininko nužudymą suimamas armijos leitenantas Frederikas Menjonas. Jis tvirtina, kad barmenas sumušė ir išprievartavo jo žmoną Laurą. Nukentėjusioji taip pat palaiko šią įvykio versiją, tačiau teismo medicinos ekspertas neranda jos išprievartavimo įrodymų. Ginti Menjoną pavedama kukliam provincijos advokatui Polui Bigleriui. Kaltinamasis nelinkęs bendradarbiauti, o teismui pirmininkauja teisėjas iš kito miesto. Bigleris puikiai supranta, kad jo laukia labai sunkus procesas, o laimėti bylą galimybių ne taip jau ir daug...
Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą - keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą - žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį - trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą - mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Angelai Damielis ir Kasielis nusileidžia į Berlyną, miestą, besigydantį karo paliktas žaizdas. Tiesa, Berlyno viduryje nusidriekusi siena vis dar skiria Vokietiją į dvi dalis. Vaikščiodami tarp žmonių, angelai girdi visas praeivių mintis. Angelas Damielis pamilsta vienišą artistę ir pasiryžta tapti žmogumi – pajusti šąlančias rankas, pasimėgauti kava su cigarete ir patirti visas žmogiškas emocijas.
XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...
Kaip jaustųsi žmonės, jei šalia jų gyventų robotai, sugebantys ne tik atlikti mechaninius darbus, bet ir galvoti, o gal net jausti? Ar mašinos gali patirti tokias pat emocijas kaip žmonės, kurie tas mašinas kūrė? Filmo veikmas vyksta tolimoje ateityje, kai mechaniniai robotai, vadinami Mechas, gyvena kartu su žmonėmis. Kiekvienas Mechas atlieka tam tikrą funkciją: yro Mechai - sodo prižiūrėtojai, yra padavėjai, jumoristai,tačiau vienintelis iš jų yra - Mecha vaikas. Jis yra 11-os metų. Jo vardas - Davidas ir jis jėga atskirtas nuo savo tėvų. Jis moka reikšti žmogiškus jausmus, nors pats yra tik robotas, mechaninė dėžė. Pirmasis robotas, kuris moka mylėti. Programavimo kompanijos "Cybertronics" darbuotojas įsivaikina ką tik sukurtą produktą, nes tikrasis jo sūnus nepagydomai serga ir yra kriogeniškai užšaldytas, kol nebus išrasti tinkami vaistai.
Ostino Pauerso – specialaus agento nuotykiai gimė iš įžymiausių filmų apie slaptąsias tarnybas "klišių". Parodijoje labiausiai kliūna Džeimsui Bondui. Majersas, įkūnijęs net keturis veikėjus, atvirai tyčiojasi iš kino istorijos – ekstravagantiškasis Pauersas nepavargdamas persirenginėja ir vaiposi prieš žavias merginas...
Kai pastebimas didžiulės galios ateivių erdvėlaivis, artėjantis prie Žemės, admirolas Jamesas T. Kirkas, norėdamas jį sulaikyti, vėl vadovauja pertvarkytam „USS Enterprise“.
Filmo veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Žemėje sunaikinta visa augmenija ir gyvūnija. Tik keletas jo pavyzdžių išsaugota didžiuliuose šiltnamius primenančiuose kupoluose, esančiuose kosminėje stotyje. Tarp keturių stoties mokslininkų įgulos yra botanikas ir ekologas Frimanas Lovelas, kuris rūpinasi miškų augmenija iki būsimo jos sugrįžimo į Žemę. Didžiausią savo gyvenimo dalį jis ir praleidžia šiame dirbtiniame miške augindamas įvairius augalus ir veisdamas įvairias gyvūnų rūšis. Kai iš Žemės atkeliauja įsakymas sunaikinti kupolus, Frimanas pradeda maištą. Kartu su trimis sumaniais robotais jis stengiasi žūtbūt išsaugoti žmonijai likusius gyvosios gamtos pavyzdžius. O tai nėra lengva...
Tai klasikinio 1976 m. sukurto siaubo filmo perdirbinys, pasakojantis šiurpią istoriją apie Amerikos ambasadorių, kurio žmonai gimsta negyvas kūdikis. Šeima nusprendžia įsisūnyti. Viskas atrodo gerai, kol berniuko auklė per vaiko penktąjį gimtadienį svečių akivaizdoje nusižudo. Lavonų vis daugėja ir ambasadorius pradeda suprasti, kad jo sūnus yra Antikristas.