Joe, scenaristas, kuris jau seniai prasiskolino visiems, kam galėjo, ir, bėgdamas nuo tų skolų, netyčia aptinka Normos Desmond trupančius rūmus, kuriuose ji gyvena su savo liokajumi Maksu. Norma - nebyliojo kino legenda, vis dar gyvenanti savo šlovės laikais, nors jie jau seniai praėjo. Jis pažada jai padėti su scenarijumi, kuris ją gražins į šlovės viršūnes ir kuo toliau, tuo labiau pats ima klimpti į tuštybės liūną. Joe vis atsisako jos dovanų, tačiau jo rankos jas visas priima. Galiausiai atsisakyti tokio gyvenimo būdo tampa labai sunku. Tačiau šių dviejų žmonių fone visada yra liokajus Maksas. Jis yra pirmasis Normos Desmond vyras, kuris iš meilės jai sutiko tapti jos tarnu. Jis iki šiol rašo jai gerbėjų laiškus ir visais būdais stengiasi išsaugoti jos susikurtą iliuziją. Kiekvienas iš mūsų turime savo kalėjimą - vieniems tai būna šlovė,kitiems - turtas ar gyvenimo būdas, tačiau dažniausiai juo tampa meilė.
Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Naktinio Hamburgo gatvėmis visu greičiu lekia mašina. Tiesiai į sieną. 40-metis turkas Cahitas, pasišlykštėjimą savo gyvenimu malšinantis alkoholiu, taip nusprendė baigti gyvenimą. Tačiau nepasisekė: jis liko gyvas ir suknežintas. Cahitas patenka į kliniką, ir susipažįsta su jauna turke Sibele. Norėdama išvengti konservatyvių tėvų primestų vedybų, Sibele įkalba Cahitą fiktyviai santuokai. Dabar ji gavo taip trokštamą laisvę ir galimybę džiaugtis gyvenimu. Dramatiška dviejų žmonių santykių istorija, kurioje susipina tragizmas, komiški ir melodramatiški momentai, tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo, Rytų ir Vakarų konfliktai. Šis jauno turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino filmas tapo atgimstančio Vokietijos kino ženklu, pelniusiu pagrindinį Berlyno festivalio prizą „Aukso lokį” ir kino publikos simpatijas daugelyje šalių.
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau – atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką. Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brendan Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas – tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL – MIRTIS? Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Teena Brandon – mergina iš Linkolno.
Janas, Pėteris ir Julija išgyvena romantiškiausią ir pavojingiausią metą – jaunystę, pilną revoliucinių idealų. Jauni maištautojai nenumaldomai trokšta pakeisti pasaulį. Jie gyvena labai kukliai, sunkiai dirba už mažus atlyginimus ir velniškai nekenčia prabangos pertekusių turtuolių. Jie nori apversti pasaulį, padaryti skurdžius turtingais, o turtingus priversti būti dosniais. Tiesą sakant, jų jaunystės nerūpestinga nepavadinsi. Niokodami svetimus namus ir net užgrobę įkaitą, trijulė kenčia ir nuo širdies problemų: Julija jaučia vienodą palankumą abiem bičiuliams. Ką daryti su įkaitu? Kaip ištrūkti iš meilės trikampio? Viskas labai paprasta – įkaitą paleisti, o gyventi trise – juk tai nuostabu! Kai kurie „Svajotojai“ nesikeičia...
Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.