Artimiausios ateities miestuose nebelieka vietos vienišiems žmonėms. Nauji įstatymai visus išsiskyrusius vyrus ir visas moteris be partnerio įpareigoja privalomai užsiregistruoti specialiame viešbutyje. Čia kiekviena viešnia ir kiekvienas svečias gauna 45 dienas susirasti tolesnio gyvenimo porai. Jei per nurodytą laikotarpį nepavyksta niekuo susižavėti, likę vieni nelaimingieji paverčiami gyvūnais pagal asmeninį pageidavimą. Viešbučio vadovybė su patarnautojais laikosi griežtų taisyklių ir keistų ritualų, organizuoja romantiškus pobūvius, teikia pasiūlymus (leidžiama netgi išsinuomoti dukrą ar sūnų), kviečia į tradicinę vienišių medžioklę, kurios rezultatai gali pridėti papildomų dienų.
Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.
Samba – senegalietis, jau dešimt metų gyvenantis Prancūzijoje. Deja, jį vis dar persekioja nesėkmės – niekaip nesiseka gauti gero darbo. Elis – aukščiausios grandies vadovė. Ji darbe jau „perdegė“. Samba visomis išgalėmis stengiasi gauti įsidarbinimui reikiamus dokumentus, o Elis bando gelbėtis nuo savo tuščio gyvenimo. Abu ieško išeities iš aklavietės, kol vieną dieną jų keliai susikerta. Istorija kupina juoko ir ašarų, bet abu trokšta laimės.