Singas ką tik išėjo mokslus šių dienų Šaolinio vienuolyne. Jis puikiai išmano kovos menų paslaptis, tačiau darbo susirasti tai nepadeda. Susipažinęs su patyrusiu futbolo treneriu Fungu, Singas neatsispiria pagundai greitai praturtėti. Tereikia suburti komandą, sudalyvauti futbolo turnyre ir laimėti vieną milijoną dolerių. Nė karto negainiojusiems neišmanėliams nė motais, kad futbolo aikštėje jie gali pasikliauti tik tvirtomis kojomis.
Tesa (akt. Josephine Langford) pasiruošusi naujam etapui gyvenime. Puikiai baigti mokslai prestižiniame koledže atveria neribotas galimybes. Mergina susiranda svajonių darbą tarptautinėje kompanijoje. Tačiau jos planai persikraustyti į Sietlą visai nepatinka Hardinui (akt. Hero Fiennes Tiffin). Hardino pyktis, prasidėję priekaištai ir nuolatinis pavydas sukelia Tesai vien tik skausmą ir nerimą. Ar verta viską statyti ant kortos ir paaukoti daug žadančią karjerą?
Sietle Tesą ištinka baisus likimo smūgis. Dabar, kaip niekad anksčiau, jai reikia Hardino buvimo šalia, apkabinimų, patarimų ir palaikymo, bet užuot padėjęs, jis ją atstumia ir paskęsta savo mintyse. Sunkiausiu gyvenimo momentu Tesa lieka visiškai viena! Dabar ji gali pasikliauti tik pačia savimi ir senais draugais. Tačiau vos tik nusprendus pradėti naują gyvenimo etapą, prieš akis išnyra Hardinas. Supratęs kaip stipriai vėl įskaudino Tesą jis grįžta ne tik atsiprašyti, bet ir atskleisti mažytę paslaptį – jis rašo knygą, kurioje bus atskleista jųdviejų aistringos meilės istorija. Hardinas prisipažįsta, kad Tesa atnešė į jo gyvenimą daug šviesos, apie kurią iš knygos puslapių sužinos visas pasaulis.
1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.
Priversti aplinkybių, paauglys Zakas su motina iš Niujorko persikelia gyventi į nediduką, ramų provincijos miestelį. Netrukus Zakas susiranda naują draugą – „moksliuką“ Čempą – ir susipažįsta su kaimynystėje gyvenančia mergina Hana. Tiesa, merginos tėtis nėra toks draugiškas, kaip jo dukra, bet Hana paaiškina, kad „jis toks su visais“. Vieną vakarą, išgirdęs Hanos klyksmą, Zakas susirūpina merginos saugumu ir, pasikvietęs pagalbon Čempą, įsibrauna į simpatiškosios kaimynės namus. Slankiodami po tamsius namus, paaugliai atranda spintą, prikimštą užrakintų knygų. Pagauti smalsumo, berniukai vieną iš jų atrakina ir sustingsta iš siaubo, kai iš knygos išlenda didžiulis sniego žmogus. Netrukus paaiškėja, kad Hanos tėtis yra garsus rašytojas, o knygos užrakintos būtent dėl to, kad monstrai nepatektų į mūsų pasaulį.
Dvi paslėptos kameros užfiksuoja dviejų geriausių draugų juokingus ir išradingus pokštus prieš nieko neįtariančius žmones.