Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.
Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
„Paryžius, Teksasas“ – tai nestandartinis kelio filmas, pasakojantis apie Travisą, vyrą, pasiklydusį savo asmeniniame pragare. Jau ketverius metus mirusiu laikomas Travisas vėl pasirodo Amerikos dykumose prie Meksikos sienos. Netrukus jo atvažiuoja pasiimti brolis Voltas, kuris visus tuos metus augino dabar jau septynmetį jo sūnų Hanterį. Vaikas iš naujo susipažįsta su savo tėvu, o Travisas iš naujo atranda savo atminties kloduose pasiklydusį sūnų. Galų gale jie nusprendžia į šeimą susigrąžinti mamą.
Jauna imigrantė Selma gyvena ir dirba Amerikoje. Moterį slegia liūdna neišvengiamybė – dėl retos akių ligos ji po truputį praranda regėjimą. Jeigu vieniša mama nespės sutaupyti pakankamai pinigų operacijai, jos sūnelį ištiks toks pats likimas. Selma nepasiduoda. Kai reikalai tampa nepakeliamai sunkūs, moteris prisimena didžiausią savo aistrą – muziką. Ji matė visus klasikinius Holivudo miuziklus, ji gali pakartoti kiekvieną gražiausią eilutę, ji gali sušokti kiekvieną nuostabiausią šokį… Populiaraus miuziklo fragmentas, daina bei šokis pakyla iš savo išgrynintos erdvės ir nusileidžia moters išmonėje. Melodija, tonas, garsas ar instrumentas dabar įgauna tikro gyvenimo atspalvį. Muzikos garsai – gyvenimo triukšme. Auksas – kasdienybės purve. Selma aistringai džiaugiasi kiekviena savo kasdienybės smulkmena. Mažais ir simpatingais dalykais, kurių kiti net nepastebi. Ji tiesiog įsimylėjusi gyvenimą!
Vienas žymiausių W. Alleno filmų, atnešęs jam „Oskarą“ už geriausią režisūrą, scenarijų ir pasakojantis dviejų neurotiškų žmonių meilės istoriją: pirmą susitikimą, draugystę, problemas ir išsiskyrimą.
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Įsivaizduokite, kad vieną rytą pabundate nepažįstamame kambaryje... Neatsimenate kas vyko vakar ir kaip čia atsiradote... Būtent taip ir nutiko Adamui ir Gordonui. Priedo, jie pabunda prirakinti prie vamzdžių didžiuliame kambaryje, kurio viduryje kraujo klane guli lavonas... Ar galėtum nužudyti žmogų, kad išgelbėtum savo šeimą? Pasirodo, kad viskas - tik didžiulis žaidimas...
Vienuolė ima rūpintys mirties bausme nuteisto žmogžudžio paskutinėmis dienomis. Gal pavyktų sušvelninti bausmę? Jei ne, tai gal bent pavyktų palengvinti nuteistajam vertingai išgyventi paskutines valandas.
Po keliolikos bendro gyvenimo metų galų gale nebeapsikentusi smurtaujančio vyro, moteris su keturiais vaikais pagaliau nuo jo pabėga. Taip toli, kaip tik įmanoma: iš Didžiosios Britanijos į Ameriką. Tačiau tolima kelionė nuvargina motinos organizmą ir ji miršta nuo neaiškios ligos. Prieš mirtį moteris savo vyriausiam sūnui Džekui (aktorius George‘as MacKay‘us) prisako nuslėpti jos mirties faktą nuo valdžios atstovų, iki kol jam sukaks 21-eri. Motina bijo, kad pagal įstatymą be priežiūros likę vaikai bus grąžinti smurtaujančiam tėvui. Džekas, ir pats norėdamas išvengti tokio scenarijaus, pažada išpildyti paskutinį motinos norą. Apie keturių vaikų gyvenimą be suaugusiųjų atokiame name nuošalioje vietovėje nežino niekas, išskyrus pora metų už Džeką jaunesnę kaimynę Elę (aktorė Anya Taylor-Joy), kurią su Džeku sieja romantiniai jausmai. Viskas atrodo ramu ir vaikai ima tikėti, kad jų nelaimės pagaliau baigėsi.
Kol JAV karinio jūrų laivyno elitinės naikintuvų mokyklos mokiniai varžosi dėl geriausio klasėje, vienas drąsus jaunas pilotas iš civilio instruktoriaus išmoksta kelių dalykų, kurių nemoko klasėje.
Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą sūnelį - žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Arčeris sužino, kad nusikaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, kad jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detektyvui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Arčerio veidą...
Kristianas – gerbiamas modernaus meno muziejaus kuratorius, filantropas. Naujasis jo projektas „Kvadratas“ – konceptuali instaliacija, skatinanti altruizmą ir socialinę atsakomybę. Tačiau kartais savo skelbiamus idealus atitikti ypač sudėtinga: neadekvati Kristijano reakcija į mobiliojo telefono vagystę jo kruopščiai kuriamą gyvenimo idilę paverčia tikru chaosu. „Auksinę palmės šakelę“ nuskynusi socialinė satyra meistriškai atskleidžia nuo realybės atitrūkusį šiuolaikinį pasaulį, jo veidmainystę ir prisitaikėliškumą.
Pjūklas ir jo mokinė Amanda nebegyvi. Detektyvo Hofmano padedami FTB agentai bando įminti painią paskutinės Pjūklo bylos dėlionę. Joje apstu į niekur vedančių pėdsakų, nutrūkstančių linijų ir nepaaiškinamų ryšių tarp aukų. Tačiau net ir mirus Pjūklui, skerdynės nesibaigia. Netrukus prasideda dar vienas kankinantis bepročio žaidimas su nieko nenutuokiančiomis aukomis.