Jack’as Skellington’as – Helovyno miesto karalius, kuris kasmet rengia Helovyno šventę. Jis itin gerbiamas visų miesto gyventojų, tačiau kartą Jack’ui atsibosta visa rutina bei ta pati šventė kiekvienais metais ir jis ryžtasi atrasti bei įnešti į miestelio tradicijas kažką naujo. Vieną vakarą Jack’as nuklysta į tamsų miška, kur visai netyčia atranda duris, vedančias į Kalėdų laiką. Kalėdinis laikas jam pasirodo neįprastas stulbinantis, tačiau naujos šventės įgyvendinimo idėja tampa dideliu keblumu. Susižavėjęs švente Jack’as rengiasi nugabenti kalėdas ir į savo miestelį bei perimti kalėdų senelio darbą, tačiau ar Helovyno miestelio gyventojai gali priimti naujoves?
Užburiantis nuotykių, komedijos, romantikos ir muzikos derinys – šis pripažintas animacinis šedevras pasakoja jaudinančią dingusios Rusijos princesės Anastasijos istoriją ir apie jos neįtikėtinas pastangas atrasti savo tikrąjį „aš“. Ant Rusijos užslinkus revoliucijos šešėliui, karališkosios šeimos jaunėlės dukros gyvybė pakimba ant plauko. Po kelerių metų Anastasija su savo didvyriškų draugų būreliu turi nugalėti piktąjį Rasputiną, jo bendrą šikšnosparnį Bartoką ir daugybę vaiduokliškų pakalikų, kad spėtų pasiekti Paryžių, susigrąžintų teisėtą titulą ir atskleistų vieną didžiausių 20-ojo amžiaus paslapčių.
Pasakojimas apie Dzeuso sūnų iš kurio Hedesas, blogio dievas, atsiėmė nemirtingumą. Dabar Heraklis pasikliauna savo stiprybe ir skrajojančiu arkliu. Jis turi įrodyti, kad yra tikras herojus ir gali užimti savo vietą Olimpo kalne.Taip prasideda Heraklio nuotykiai. Jis kaunasi su ciklopais ir daugiagalve Hidra. Kol kas Herakliui sekasi gerai, bet už kiekvieno kampo tyko Hedesas, kuris nori pakenkti jam.
Džiunglių knyga (angl. The Jungle Book) – 1967 metų JAV animacinis filmas vaikams. Filmas pastatytas Volto Disnėjaus animacijos studijoje, kino teatruose pasirodė 1967 m. spalio 18 d. Filmas paremtas Rudyard Kipling to paties pavadinimo knygos apie džiunglių berniuką Mauglį motyvais. Režisierius – Wolfgang Reitherman, prodiuseris – Walt Disney, kuris mirė filmui dar buvus kūrimo stadijoje.
Princesė Tiana gyvena Naujojo Orleano (džiazo „lopšio“) prancūzų kvartale, „Džiazo amžiaus“ laikais. Kadangi veiksmas vyksta „Džiazo amžiuje“, princesė džiazuoja. Džiazuoja ir varlė – užkerėtas princas. Tiesą sakant, čia džiazuoja visi: nuo paprastų prancūzų kvartalo gyventojų iki nepaprasto krokodilo, gyvenančio pro šalį tekančioje Misisipėje. Tiana – yra pirmoji afroamerikietė mergina gausiame Disnėjaus princesių būryje. Užkerėtas princas yra tiesiog žalia varlė. Herojams susitikus, kalba užsimezga apie bučinį, galintį panaikinti vargšo princo prakeiksmą ir nelaimę. Tačiau galų gale avantiūrai įkalbėtos princesės ryžtas materializuojasi visiškai ne taip, kaip tikėjosi princas…
Animacinė muzikinė pasaka V. Hugo romano motyvais apie geraširdį Kvazimodą ir žaviąją Esmeraldą. Kuprotas skambintojas varpais Kvazimodas įsimyli gražiąją čigonę Esmeraldą ir ateina jai į pagalbą, kai ji apkaltinama žmogžudyste. Miesto vadovo nekenčiami čigonai persekiojami ir kasdien patiria patyčias. Jų skausmą supranta tik visų niekinamas kuprius, kuriam likimas žiauriai sužalojo kūną. Kvazimodas išgelbėja Esmeraldą, o ji nelieka skolinga. Mergina atveria visiems miestelėnams akis ir Kvazimodas pagaliau jaučiasi mylimas ir gerbiamas.
Vaikų animacijos klasika, puikiai atpažįstama ir šiandien, nors sukurta daugiau nei prieš 60 metų, kai spalvota animacija dar tik pradėjo užkariauti pasaulį. Klasikinė pelenės istorija apie gražioje karalystėje su tėčiu ir mama laimingai gyvenusią princesę. Jos laimė baigėsi, kai mirė mama ir tėtis vedė baisią, piktą pamotę. Šioji atsivedė ir dvi piktas dukras Drizelą ir Anastasiją. Jos skriaudžia, užgaulioja princesę. Kai kartą dukros iškeliauja puoton, Pelenę aplanko jos krikštamotė fėja ir išpuošia šventei. Susipažinusi ir pašokusi su princu Pelenė išskuba namo, nes po vidurnakčio visi burtai baigiasi. Ši klasikinės pasakos ekranizacija televizijoje 1951-aisiais už įspūdingą muziką buvo nominuota trims Oskarams. Amerikos filmų institutas „Pelenę“ pripažino vienu geriausių ir visų mėgstamiausių Disnėjaus kompanijos sukurtų filmų ir vienu geriausių Amerikoje sukurtų animacinių filmų.
Nuostabus pasakojimas apie indėnų vado dukters Pokahontos ir jauno britų kapitono Džono Smito jausmus. Užaugusi Šiaurės Amerikos platybėse, ši nuoširdi mergina tampa tikra meilės, gėrio ir taikos tarp indėnų ir naujakurių baltųjų skleidėja. Indėnų vadas tikisi išleisti dukrą už narsiausio genties kario, tačiau jaunoji gražuolė svajoja apie naują gyvenimą. Gyvenimas pasikeičia, kai prie indėnų kaimelio priplaukia anglų laivas. Likimas merginos nenuvilia ir ji susipažįsta su gyvenimo meile Džonu.
Trojus ir Gabrielė susitinka per žiemos atsotogas karaoke bare. Rodos, po Naujųjų metų vakarėlio jie išsiskirs amžiams, bet likimas lemia susitikti vėl - jiedu, pasirodo, mokysis vienoje mokykloje. O jų gražūs balsai vėl skambės kartu...
Trojus ir Gabrielė sužinojo, kad įstojo į skirtingus koledžus. Jų širdyse naujo gyvenimo lūkesčiai susimaišė su nežinia, liūdesiu ir nerimu. Taip jaučiasi ne tik Trojus su Gabriele, bet ir kiti jų mokyklos draugai. Kartu prisijungę prie grupės "Wildcats", savo patirtį, ateities viltis ir baimes jie išreiškia ant scenos sukurdami pritrenkiančius muzikinius pasirodymus.
Džo atvyksta į Niujorką neturėdamas nieko. Jam reikia surasti darbą ir gyvenamą vietą. Džo apsigyvena mažame butelyje kartu su... keliasdešimt tūkstančių "kambariokų" - ūsuotaisiais tarakonais. Jie ne tik šneka, šoka ir dainuoja, bet išmoko Džo gyventi didmiestyje.