Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.

Įtakingas valdininkas Coa Cao įtikina imperatorių paskelbti karą Xu karalystėms vakaruose ir Wu rytuose. Pastarųjų karvedžiai, siekdami apsisaugoti nuo milžiniškos armijos, suvienija jėgas ir pradeda bekompromisę kovą, kurios kulminacija - mūšiai prie Raudonosios uolos.

Pulkininkas Trautmenas išsiunčia Džoną Rembo į Vietnamą. Stipruoliui tenka neįmanoma misija – jis turi surasti ir išvaduoti be žinios dingusius amerikiečių kareivius. Rembo laukia neįžengiamos džiunglės, pavojai, klasta ir žiaurūs išbandymai. Padedamas savo vietnamietės draugės Ko Bao, jis sužino, kad amerikiečiai pakliuvo į sadisto Vino ir rusų pulkininko Padovskio nagus. Narsusis kovotojas, vykdydamas operaciją, praranda mylimą merginą. Ko Bao mirtis pažadina Rembo širdyje dar nenumaldomą keršto troškimą ir beribę narsą. Dabar kiekvienas, pasipainiojęs Rembo kelyje, yra lavonas.

Karo didvyriu laikomas admirolas beprotiškai įsimyli geriausio savo draugo generolo Kapelio gražiąją žmoną Aną. Mylinčio tėvo ir vyro širdyje žaižaruoja revoliucija, kuri susitapatina su įsiplieskiančia revoliucija jo gimtojoje šalyje... Admirolas kovoja už Rusiją, kurią myli, ir už moterį, kuria tiki.

Pulkininkas Viljamas Maknamara (vaid. Bruce Willis) patenka į vokiečių koncentracijos stovyklą. Jis nepasiduoda ir rengia pabėgimo planus, o jų įgyvendinimą palengvina koncentracijos stovykloje įvykdyta žmogžudystė. Žinodamas, kad kiekvieną akimirką gali žūti, Viljamas pradeda įgyvendinti apgalvotą pabėgimo iš stovyklos pragaro planą ir laukia tinkamo momento suduoti priešui atsakomąjį smūgį.