Rafalas Vilčuras – genialus chirurgas, po kurio skalpeliu atgyja net ir beviltiškiausi ligoniai. Deja, šeimyninis vyro gyvenimas klostosi ne taip sėkmingai kaip jo karjera. Namus palikus žmonai ir dukrai, chirurgas lieka gatvėje. Apiplėštas, be pinigų ir dokumentų vyras vos per kelias akimirkas iš gerbiamo gydytojo tampa gatvių valkata. Aplinkybių vedinas jis pakeičia vardą ir tampa Antoniu Košiba. Atvykęs į malūną Antonis apsistoja svetingos moters namuose ir padeda ūkio darbuose. Netrukus apylinkėse pasklinda gandas apie žiniuonį, neatlygintinai tiesiantį pagalbos ranką kiekvienam besikreipusiam, o ties malūnininkės durų slenksčiu būriuojasi iš tolimiausių pakampių atvykę sergantieji. Tuo tarpu likimas jau dėlioja savo kortas ir ruošia Rafalui dar vieną gyvenimo staigmeną...

Jauna mokytoja Erina Gruvel nori įkvėpti nepažangius mokinius išmokti pakantumo bei pažinti pasaulį už mokyklos ribų. Mokiniai pradeda į gyvenimą žiūrėti kitaip...

Garsus advokatas Martinas Veilas imasi iš pirmo žvilgsnio visai aiškios ir neįdomios bylos. Žiauriai nužudytas aukštas bažnyčios pareigūnas. Visi įkalčiai nukreipti prieš ramų ir tylų vaikinuką, protiškai atsilikusį našlaitį, patarnaujantį bažnyčioje. Vaikinas atrodo toks nekaltas ir bejėgis, kad sunku patikėti jo kalte. Tada advokatas imasi pats tirti bylą. Netrukus paaiškėja šokiruojančių šventikų, aukštų pareigūnų, tarp jų ir apygardos prokuroro, gyvenimo faktų. Iškyla skandalas dėl seksualinio išnaudojimo. Advokatas žūtbūt nori išgelbėti vaikiną nuo mirties bausmės.Reikalai komplikuojasi, kai advokato priešininke tampa jo buvusi meilužė, kuri teisme vykdo korumpuoto prokuroro valią.

Jaunas ir gabus prancūzų armijos generalinio štabo karininkas Alfredas Dreifusas neteisingai apkaltinamas valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Vokietijai. Viešai pažemintas Dreifusas ištremiamas į atokią Velnio salą Atlanto vandenyne, o bylą tiriantis pulkininkas Žoržas Pikaras, rizikuodamas gyvybe ir garbe, įsivelia į itin pavojingą apgaulės ir melo tinklą. 1898 m., po bylos, nuaidėjusios visoje Europoje, Emile’is Zola paskelbė garsųjį viešą laišką „J’accuse“ (liet. Aš kaltinu), pasmerkiantį Prancūzijos vyriausybę. Venecijos kino festivalyje filmas pelnė „Sidabrinį liūtą“ už geriausią režisūrą