„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Federico Fellini filmu. Pats režisierius jį ne sykį pristatė kaip savo jaunystę atspindinčią kino novelę. Gimtuoju italų kino autoriaus dialektu „amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Fellini pasakoja apie savo paauglystės metus Italijoje. Ketvirtojo dešimtmečio miestelis, valdomas fašistų valdžios, pilnas gyvų personažų, keistuolių ir svajotojų. Filme nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties nuotrupos, suvienytos į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį. Režisieriaus alter ego tampa žavus šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą. Realūs įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba su tais, kurie tik įsivaizduojami buvę.
Filmas paremtas tikrais faktais iš policininko Frenko Serpiko gyvenimo. Jis padėjo demaskuoti daugybinius korupcijos atvejus Niujorko policijos departamente.
Kolumbas keliauja namo per visą plačiąją Ameriką kurioje pasklido zombių virusas ir beveik neliko gyvų žmonių. Kraštovaizdis nusėtas apleistais automobiliais ir žmonių – o gal ir ne tik žmonių – kūnais. Jaunuolio laukia išties šiurpi kelionė.Tačiau Kolumbas sutinka dar vieną išgyvenusį zombių puolimą ir zombiu netapusį amerikietį – Talahasį. Kadangi vienas lauke – ne karys, Kolumbas ir Talahasis tampa komanda. Nors vyrukai dėl daugelio dalykų visiškai nesutaria ir daug ginčijasi, tačiau keturios akys geriau nei dvi, o ypač zombių užkariautoje šalyje.Netrukus keistasis duetas sutinka dar du ne zombius – dvi merginas: Vičitą ir jos sesę. Merginos prisijungia prie vyrukų: jei keturios akys geriau nei dvi, tai aštuonios dar geriau.
Brutali kriminalinė saga apnuogina Neapolio mafiją: nusikaltėliai kontroliuoja italų gyvenimą, o pasipriešinusius sistemai pasiunčia Anapilin. Režisierius M. Garrone darbavosi šiauriniame Neapolio rajone, kur duoklę mafijai moka verslininkai, o pakvietimo prisijungti prie nusikaltėlių gretų laukia kriminalinių filmų prisižiūrėję naivuoliai. Šiame pasaulyje galioja vienas įstatymas – smurtas, visi bendrauja ginklo kalba. Filme preciziškai plėtojamos penkios siužetinės linijos, pasiskolintos iš žurnalisto R. Saviano romano "Gomora". Romanui pasirodžius knygynuose, autoriui mafijos grupuotė "Camorra" viešai paskelbė mirties nuosprendį.
Filmo herojus Bretas Maverikas, kerintis asmeniniu žavesiu, buvo romantiškas nuotykių ieškotojas ir lošėjas. Apgaudinėjimas ir vagystės jam niekada neteikė satisfakcijos, tačiau jis jausdavo pasitenkinimą pergudravęs rimtus priešininkus. Kartą Bretas sutinka žavią koketę Anabelę Bransford ir teisininką Maršalą Kuperį, kuriems patinka erzinti romantišką laukinių Vakarų herojų. Šulerių trijulė nusprendžia dalyvauti pokerio čempionate. Tik Bretui dar reikia sukrapštyti tris tūkstančius dolerių startiniam mokesčiui.
Žymaus režisieriaus, filmų su specialiaisiais efektais meistro, Roberto Zemeckio juodojo humoro komedija apie stebuklingąjį jaunystės eleksyrą. Jo paragavusios poniutės vėl tampa žaviomis būtybėmis, galinčiomis gyventi amžinai. Tačiau viską aukštyn kojom apverčia juodas pavydas ir baisi neapykanta...
Loidas – nevykelis limuzino vairuotojas. Karta i oro uosta veždamas moteri Meri Svenson beprotiškai ja isimyli, o kai ši oro uosto saleje palieka lagamina, Loidas ne neabejoja privalantis ji sugražinti savo mylimajai. Loido palydovas – bukagalvis kambario draugas Haris. Draugai išvyksta i žiemos kurorta Aspena, kur tikisi rasti Meri ir iteikti jai lagamina, taciau per netiketa incidenta paaiškeja, kad lagaminas pilnas pinigu...
Judžiną labai spaudžia pamišėlis seržantas Tumis, kuris vargšelio naujoko tiesiog nekenčia. Karių apmokymo stovykloje Judžinas daug treniruojasi, mokosi pritapti prie įvairiausių asmenybių, įsimyli ir praranda nekaltybę su vietine prostitute Rovina...
Dikas Treisis – garsus detektyvas. Jis nenuilsdamas kovoja su nusikaltėliais, o ypač su mafijos bosu, valdančiu visą miestą… Netikėtai Dikui Treisiui pasisiūlo padėti žaviausia miestelio moteris, mafiozo draugė, vyrų viliokė.