„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Du jaunuoliai susipažįsta Vajomingo rančoje 1963-aisiais. Vienas – rančos darbininkas, kitas – kaubojus. 19-metis Enis Del Maras ketina rudenį vesti ir svajoja kada nors turėti nuosavą rančą. Panašaus amžiaus Džekas Tvistas turi vienintelę svajonę – tapti geriausiu rodeo kaubojumi istorijoje. Nors ir kupini troškimų, abu vaikinai jaučiasi labai vieniši. Abiem jiems tenka kartu praleisti vasarą ganant avis. Šaltos naktys, kiek akis užmato plytintis toliai ir tik dviejų buvimas paskatina Enį ir Džeką taip suartėti, kaip jie net patys netikėjo. Baikštūs ir aistringi jausmai pasibaigia kartu su vasara. Enis ir Džekas išsiskiria, tačiau jų jausmų liepsna nepaliauja rusenti.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
XIX amžiaus vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukterimi Flora ir numylėtuoju pianinu. Stiuartas atsisako nugabenti pianiną į namus ir palieka numestą ant kranto. Nuo šešerių nekalbanti Ada sugeba išreikšti vyrui savo neapykantą. Šiai stipriai moteriai tylėjimas – ne visada sutikimo ženklas. Ji viską girdi, tačiau su aplinkiniais bendrauja rašteliais ir muzika. Kokie iš tiesų jausmai kunkuliuoja šios tvirtos moters viduje, suvokia gal tik jos mažoji fantazuotoja duktė Flora. Laukinį primenantis Stiuarto kaimynas Beinsas nusiperka pianiną, kuris Adai atstoja balsą. Moteris gali atgauti instrumentą, tačiau turi ateiti į kaimyno namus ir išmokyti jį groti. Šios pamokos panardina filmo veikėjus į tikrą aistrų verpetą...