Filmo herojė Marion Krein pasisavina milžiniškus pinigus ir skuba pas savo meilužį. Moteris išsigandusi ir pavargusi, todėl mielai apsistoja mažai lankomame motelyje toli nuo greitkelio. Jaunas savininkas pasiūlo jai drauge pavakarieniauti šalia esančiame jo name, kur gyvena drauge su motina...
Fotografas Džefas patenka į avariją ir yra įkalintas savo mažame bute dėl kojos traumos. Prižiūrėti jo kartas nuo karto ateina slaugė Stela, kuri nuolat su juo šnekučiuojasi asmeninėmis temomis. Dar viena veikėja – Džefo sužadėtinė Liza, kuri be galo jį įsimylėjusi ir stengiasi daryti viską, kad tik mylimasis pasijaustų geriau. Džefas dažnai būna vienas ir nuobodžiauja, bet ilgainiui suranda jam pasitenkinimą keliančią veiklą: stebėti kaimynus pro savo buto langą. Vieną vakarą, Džefas išgirsta dūžtančio stiklo garsą ir moters šauksmą, o vidury nakties pastebi, kad gretimo namo gyventojas, slaugantis savo sergančią žmoną, palieka namus su dideliu lagaminu. Kitą rytą Džefas su Stela pastebi, kad šis kaimynas (Torvaldas) įtariai žiūri pro langą, o jo žmonos nebėra. Džefui kyla įtarimas dėl galimos žmogžudystes, o jam į pagalba surasti įkalčius stoja Stela ir Liza.
Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
Legendinis Stiveno Spilbergo filmas. Mažos salelės gyventojams, kuriems iki šiol ramiai ir nerūpestingai bėgo dienos, dabar čia gyventi nesaugu. Kiekvieno lengvabūdžio tyko milžiniškas baltasis ryklys. Miestelio šerifas reikalauja tuoj pat uždaryti visus paplūdymius ir nieko neleisti į vandenį, tačiau artėja Amerikos nepriklausomybės diena, liepos ketvirtoji, ir meras tikrai neketina prarasti milžiniško pelno. Taigi šerifas, mokslininkas ir senas žvejys patys išsirengia į vandenyną medžioti pabaisos…
Pasiturinti moteris iš San Francisko persiokiodama potencialų vaikiną nukeliauja į maža Šiaurės Kalifornijos miestelį. Būtent čia jos kelionė pakrypsta netikėta linkme. Miestelio gyventojus pradeda pulti įvairūs paukščiai, kurių vis daugėja, o išpuoliai žiaurėja.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.
Kaip tapti žvaigžde? Paprastai. Vienas kitą dievinančių meilužių pora, Melori ir Mikis, tarsi pamėgdžiodami legendinius gangsterius Bonį ir Klaidą, automobiliu malasi po Ameriką ir žudo visus, pasipainiojusius jų kelyje. Trys savaitės – 52 lavonai. Jiedu dievina vienas kitą ir niekina visą likusią žmoniją. Serija žiaurių nusikaltimų – puikus masalas sensacijų ištroškusiai žiniasklaidai. Žurnalistai nusikaltėlius paverčia superherojais. Kiekvienas kadras liudija, kad žiaurumas ir prievarta yra neišvengiama žmogaus prigimties dalis.
Džonas Konstantinas buvo pragare ir iš ten sugrįžo. Prieš savo valią gimęs su dovana atpažinti angelus ir demonus, užsimaskavusius žmonėmis ir gyvenančius žemėje, Konstantinas nebeištveria kankinančių vizijų ir nusižudo. Tačiau nesėkmingai. Kažkieno valia jis atgaivinamas ir sugrąžinamas į gyvųjų žemę. Tačiau dabar, žinomas kaip žmogus, bandęs atimti sau gyvybę, Konstantinas turi saugoti žemiškąją sieną tarp dangaus ir pragaro. Jis veltui tikisi, kad pradėjęs kovoti su blogiu, išsigelbės. Tačiau Konstantinas tikrai ne šventasis. Vis labiau nusivildamas tiek savo dabartiniu, tiek praėjusiu gyvenimu, jis daug geria, niršta ant viso pasaulio ir niekina bet kokią mintį apie heroizmą. Jis kovos, kad išgebėtų tavo sielą, bet nenorės tavo dėkingumo, susižavėjimo, o tuo labiau užuojautos. Viskas, ko jis nori – dingti iš šito pasaulio.
Tolima ateitis. Žmonės kariauja su milžiniškais vabzdžiais arachnidais, siekiančiais išsiurbti Žemės atmosferą. Žemėje jauni vaikinai ir merginos verbuojami į armiją. Vos mokyklą baigęs Džonis, nepaisydamas tėvų prieštaravimų, įstoja į karių gretas ir skrenda į tolimą asteroidą naikinti arachnidų... Čia jis pereina tikrą pragarą, jo akyse žiauriai žūva geriausi draugai, tačiau Džonis pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl žmonijos likimo...
Antrojoje „Matricos“ trilogijos dalyje visagalės mašinos sužino paskutinio žmonių miesto Ziono dislokacijos vietą. Kompiuteriai ketina iškasti tunelį Žemės šerdies link ir pasiųsti juo menkiausią judesį užfiksuojančius robotus-kamikadzes sentinelus, kurie sprogsta ir sunaikina viską aplinkui. Neo, Morfėjus, Trinitė ir visa pasipriešinimo komanda tęsia kovą su mašinomis.
Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas (akt. Tomas Hanksas) atvyksta į Paryžių, kur planuoja susitikti su Luvro muziejaus kuratoriumi Žaku Sonjeru. Tačiau naktį viešbutyje netikėtai apsilankę Prancūzijos policijos atstovai informuoja apie prieš kelias valandas įvykdytą kraupią Žako žmogžudystę. Prieš pat mirtį buvęs Siono vienuolyno bendruomenės narys krauju užrašo keletą šifruotų užuominų, kurių policijos pareigūnai nesupranta.
Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeronsunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.
Veiksmas kaip ir pirmajame filme vyksta Jamaikoje. Paslaptingomis aplinkybėmis žūva trys britų agentai. Išsiaiškinti tai pavedama Bondui. Narkotikų mafijos bosas daktaras Kananga tiek suįžūlėjo, kad jo grobuoniškas apetitas pastūmėjo Amerikos civilizaciją prie visiško išnykimo ribos. Narkotikų prekyba paėmė visus pasaulio kampelius ir stumia ekonomiką į pražūtį. Bondui teks susikauti ne tik su žiauriu piktadariu, bet ir nugalėti nepaprastus vudu išpažinėjų kerus. Gražuolė vudu šventikė skaito žmogaus ateitį iš taro kortų. Netrukus ji praranda savo galias ir nekaltybę, mat įsimyli neprilygstamąjį Džeimsą Bondą.
Vienas Niujorko leidėjas nori gauti dvi retas knygas ir yra pasiruošęs pakloti už jas krūvą pinigų. Jis kreipiasi į Diną Korsą – retų, antikvarinių, kartais beveik neįkainojamų leidinių specialistą. Šis pasiruošęs ieškoti knygų, kad ir kiek jos kainuotų, kad ir į kokį pasaulio kampelį paieškos nuvestų...