Prašmatni ir rafinuota istorija, kupina šokiruojančių apgavysčių, triukų ir magijos, įtrauks į tamsų, paslaptingą ir jaudinantį amžiaus pradžios Londono magijos pasaulį, kuriame sudėtingiausi triukai balansuoja ant žmogiškųjų galimybių ribos…Jūs turėsite garbės dalyvauti savotiškame magijos spektaklyje, kurio pagrindiniai dalyviai yra du talentingi iliuzionistai, tapę nesutaikomais priešais ir apakinti aistros įminti vienas kito paslaptis, tarp kurių – ir nepakartojamas triukas Naujasis perkeliamas žmogus...
Istorija apie gyvenimą, kūrybą ir dvasinius blaškymus didingiausio ikonų tapytojo Andrėjaus Rubliovo istorinių įvykių fone draskomoje feodalinėje Rusijoje. Filmas buvo uždraustas rodyti Tarybu Sąjungoje, buvo nelegaliai parodytas Kanų kino festivalyje 1969 metais, sukėlė ten sensaciją ir buvo parduotas rodymui į daugeli pasaulio šalių. Tarybu Sąjungoje filmas buvo išleistas 1971 metais. Iki šių dienų „Andrėjus Rubliovas“ yra vienas iš didingiausiu Rusijos kinematografijos pasiekimų su tikru aktorių žvaigždynu. Pagal tarptautinių kinokritikų apklausas filmas įtrauktas į 100 geriausių filmų per visą kinematografijos istoriją.
1898-aisiais Klondaike siautėja aukso karštligė. Vienišas aukso ieškotojas, kaip ir daugelis kitų, atvyksta ieškoti laimės ir netrukus aptinka dosnią aukso gyslą. Tačiau ne vien ją – jis atranda meilę ir triukšmingus nuotykius, kurie visam laikui pakeičia jo ir dar kelių žmonių gyvenimus.
Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.
Du britų kariai Indijoje nusprendžia pasitraukti iš armijos ir apsiskelbia esantys dievai Kafiristane, žemėje, į kurią nuo Aleksandro laikų joks baltasis nėra įkėlęs kojos...
Misisipės valstijoje, Kentono miestelyje gauja baltaodžių jaunuolių išprievartavo ir paliko merdėti dešimtmetę juodaodę mergaitę Tonę Heili. Teismas juos paleido į laisvę už užstatą. Nesitikėdamas teisingumo, krauju srūvančia širdimi, mergaitės tėvas Karlas Heilis teismo salėje pats įvykdo keršto aktą - iššaudo prievartautojus ir sunkiai sužeidžia policininką.. Už tai jam gresia mirties nuosprendis. Nepaisydamas visuomenės priešiškumo jaunas talentingas advokatas Džeimsas Brigansas imasi iš pirmo žvilgsnio beviltiškos bylos – jis ketina teisme ginti Heilį.
Pagrindinio filmo herojaus vardas - Viljamas Bleikas (Johnny Depp), t.y. toks pat, kaip ir garsaus anglų poeto. Jis vyksta į "Laukinių Vakarų" užkampyje įsikūrusį miestelį, kur jam pažadėta buhalterio vieta. Deja, Viljamas pavėluoja - jo vieta jau užimta, o į pasipiktinusio buhalterio protestus fabriko savininkas atsako gana nedviprasmiškai - išsitraukdamas šautuvą. Amerikos pasienio miestelyje herojus atrodo lyg balta varna ir vis dėlto jis randa sau artimą žmogų - salūne dirbančią merginą. Tačiau būtent dėl jos Viljamas įsivelia į konfliktą. Jis priverstas kuo greičiau sprukti… Pasiklydusį ir sunkiai sužeistą Viljamą Bleiką suranda labai keistas indėnas, vardu Niekas (Gary Farmer). Jis įsitikinęs, jog tai - iš numirusiųjų prisikėlęs garsusis poetas! Kartu jie leidžiasi į keistą mistišką kelionę po prievartos ir chaoso kupiną "Laukinių Vakarų" pasaulį…
Tai romantinė drama, režisuota gerai žinomo italo Bernardo Bertolucci. Veiksmas vyksta 1968 metais, kuomet Paryžiaus gatvės tapo mūšio lauku – protestuojantys jauni žmonės drąsiai stojo į kovą su policijos pareigūnais. Didžioji dalis „Svajotojų“ veiksmo vyksta viename Paryžiaus bute, pro kurio langą yra gerai matomi visi neramumai. Istorija sukasi apie į Paryžių atvykusį studentą Metjų. Vaikinas studijuoja prancūzų kalbą ir be galo domisi filmais. Jis susipažįsta su dviem panašiais kino fanatikais – dvyniais Teo ir jo seserimi Izabele. Trijulė apsigyvena kartu ir mėgaujasi filmais, alkoholiu, meile ir svajonėmis. Tačiau vieną dieną Metjus yra įtraukiamas į keistus dvynių erotinius žaidimus. Kritikai šią juostą apibūdina, kaip už širdies griebiančią „Paskutinis tango Paryžiuje“ (Last Tango in Paris) ir „Pavogtas grožis“ (Stealing Beauty) kombinaciją, su seksualinio smalsumo prieskoniu.
XIX amžius, dešimt metų nuo pirmosios dalies įvykių. Zoro - arba tiesiog Alechandro - gyvena ramų gyvenimą su žmona Elena ir augina judviejų sūnų. Tačiau atsiranda misija, verta prikelti iš pelenų Zoro: slapta organizacija nenori, kad Kalifornijos valstija taptų Amerikos dalimi. Zoro imasi veiklos, tačiau dėmesio stoka nervina Eleną. Netrukus herojus bus išmestas iš namų, o dėl prarastos mylimosios meilės teks pakovoti su vaikystės laikų draugu.
Valteris Deivisas – tikras darbo aistruolis. Visas jėgas jis skiria darbui, o asmeniniam gyvenimui nelieka nei laiko, nei fantazijos. Kartą Valteris sumano savo klientams padaryti gerą įspūdį ir į susitikimą ateina su neregėto grožio mergina. Tačiau Nadia, jo brolio žmonos pusseserė, turi vieną trūkumą – nuo lašo alkoholio ji tampa nebesuvaldoma. Išgerta šampano taurė sužlugdo ne tik svarbų susitikimą, o ir nepriekaištingą Valterio karjerą.