Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.
Našlaitis Brendanas gyvena viename Airijos vienuolynų su savo dėde. Dėdė aplink kaimelį konstruoja milžinišką sieną, kad galėtų apsaugoti žmones nuo barbarų vikingų puldinėjimų. kuriems svarbūs tik lobiai, o ne kultūra. Dėdei visas pasaulis atrodo priešiškas ir berniuką apsaugoti jis stengiasi laikydamas už aukštų sienų. Tačiau ar įmanoma uždaryti vaiko smalsumą po storomis sienomis? Ar verta rizikuoti pažinti pasaulio paslaptis ar amžinai tūnoti ten, kur saugu?
Mažieji burundukai dirba atrakcionų parke. Jie nė nenutuokia, kad jų bendradarbis - tikrasis daktaras Frankenšteinas. Vieną vakarą burundukai užsibūna darbe. Mažylius užrakina atrakcionų parke. Daktaras Frankenšteinas trokšta, kad jo atrakcionas būtų dar baisesnis ir įspūdingesnis, todėl nusprendžia sukurti pabaisą. Burundukai ją sutinka. O čia ir prasideda keisčiausi nuotykiai...