Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.
Kadaise vampyrų karalius Viktoras iš laukinių vilkolakių išvedė naują veislę – Likanus. Tai buvo paklusnūs vilkolakiai, kurie tarnavo savo ponams vampyrams. Pirmasis Likanų rasės atstovas ir Viktoro pasididžiavimas buvo vilkolakis vardu Lučianas. Tačiau, deja, likimas Lučianui iškrėtė pokštą – jis įsimylėjo Viktoro dukterį Sonją. Taip prasideda ilgus metus truksianti vampyrų ir vilkolakių kova...
Kerštingas vampyrų žudikas, atsigaunantis po pasalos, kurioje buvo nužudyta visa jo komanda, privalo atgauti senovinę katalikų relikviją, kuri atsidūrus vampyrų rankose leistų jiems vaikščioti dienos šviesoje.
XXI-ojo amžiaus pabaiga. Dalis žmonijos – genetiškai modifikuoti vampyrai, pasižymintis nepaprastu vikrumu, jėga ir protu. Kadangi jie atskirti nuo žmonių, ima grėsti pilietinis karas. Jo sūkuryje atsiduria Violeta – viena iš užkrėstųjų, pasiruošusi išgelbėti myriop pasmerktą devynmetį berniuką.