Galingoje vikingų gentyje auga berniukas, vardu Žagsulys. Berniukas turi savo požiūrį į pasaulį, kuris nesutampa su vyraujančiu šioje žiaurių, didvyriškų slibinų medžiotojų ir žudikų gentyje. Jei Žagsulys būtų eilinis vaikis, niekas pernelyg nesisielotų – laikytų nevykėliu ir tiek. Tačiau jis – vikingų genties vadų vaikas, kuriam numatyta didi ir šlovinga ateitis. Trumpai tariant, Žagsulys išsiunčiamas į žygį, kurio metu turi sumedžioti savo pirmąjį slibiną ir taip parodyti, kad yra pasirengęs tapti pilnaverte genties dalimi ir tinkamu savo tėvo įpėdiniu. Įdomumai prasideda, kuomet berniukas, pagaliau suradęs slibinų gyvenvietę, savo užduočiai atlikti išsirenka patį silpniausią slibiną, kuris netgi neturi dantų (ir yra vadinamas Bedančiu).
Zootropolyje nėra žmonių – tai civilizuotas gyvūnų miestas! Čia visi vaikšto ant dviejų kojų, dėvi drabužius ir ypač seka naujausias mados tendencijas bei, žinoma, naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Be to, netgi prigimtiniai priešai, pavyzdžiui zuikis ir lapė, čia turi elgtis civilizuotai – laikytis taisyklių ir nesipykti. Žavinga ir visuomet gerai nusiteikusi kiškutė Džiudi – Zootropolyje naujokė ir ką tik įsidarbino policijos nuovadoje. Sutramdyti gerokai už save didesnius gyvūnus kartais būna labai sunku, bet Džiudi – narsi, todėl iššūkių nebijo. Vienas tų iššūkių – dingusios ūdros byla. Išspręsti šią bylą Džiudė turi vos 48 valandas ir… netikėtą pagalbininką – sukčių menininką lapiną Niką! Nors ir nerandantys bendros kalbos jiedu kibs į mįslingą dingimo istoriją ir leisis į juokingą ir nuotykių kupiną kelionę po margas Zootropolio gatves…
Arielė, jauniausia karaliaus Tritono dukra, yra nepatenkinta savo gyvenimu jūroje. Jai atrodo, kad ji priklauso žmonėms, tad dažnai ginčijasi su tėvu apie tuos „barbariškus žuvų rijikus“. Savo norų įgyvendinimui Arielė sudaro sutartį su Ursula, jūrų ragana. Tačiau ši undinėlei ir jos tėvui yra numačiusi nekokį likimą.
Animacinis filmas (angl. The Aristocats) apie aristokrates kates. Pagyvenusi operos diva gyvena prabangų gyvenimą Paryžiaus viloje ir laiko ne mažiau prabangią katę bei tris kačiukus: pianistą Berliozą, dailininką Tulūzą ir šventeivišką Mari. Ponios liokajus, nugirdęs, kad ji planuoja visą savo turtą palikti savo katėms, augintinius apsvaigina ir išgabena į kaimą. Deja, liokajui kelią pastoja du seni armijos skalikai, ir kačiukai išvengia pražūties. Užmiestyje jų mama sutinka laukinį katiną Tomą, ir šis geraširdiškai pasisiūlo parlydėti kilminguosius gentainius į Paryžių. Nereikia nė sakyti, kad ši kelionė bus kupina nepaprastų nuotykių ir draugystės išbandymų!
Kultinis herojus geraširdis meškis Mikė Pūkuotukas patirs daugybę naujų nuotykių, nes, pasirodo, gyvenimas Šimtamylėje girioje gali būti labai įdomus! Visus išbandymus filmo herojai įveiks su dainomis. Šiame filme yra ekranizuotos trys originalios knygos apie Mikę Pūkuotuką, jo draugus Triušį, Paršelį, Tigrą, Pelėdą ir kitus. Gyvūnėlių kompanija žais piratus ir ras tikrą lobį, ieškos taip meškiuko mėgstamo medaus ir bandys pralinksminti paniurusį asiliuką.
Legendinės sero Jameso Matthew Barrie knygos Piteris Penas ekranizacija moko neskubėti užaugti, pasakoja apie nepakartojamą vaizduotės pasaulį ir apie nuostabius dalykus, kurie nutinka tik vaikystėje. Vieną naktį pro atvirą Londone gyvenančių Darlingų langą pas tris vaikus atskrenda žaliasis Piteris Penas. Tai stebuklingas skrajojantis berniukas, kuris neturi mamos ir negali užaugti. Jis įkalba visus tris vaikus – Vendę, Džoną ir Maiklą – keliauti į amžinos vaikystės, į Niekados šalį. Ši šalis tikrai stebuklinga: čia skrajoja tūkstančiai fėjų, piratai grasina sugauti Piterį Peną, undinės žaidžia vandens burbulais, o Vendė tampa mama, kurios Niekados gyventojai nėra turėję.
Princesė Tiana gyvena Naujojo Orleano (džiazo „lopšio“) prancūzų kvartale, „Džiazo amžiaus“ laikais. Kadangi veiksmas vyksta „Džiazo amžiuje“, princesė džiazuoja. Džiazuoja ir varlė – užkerėtas princas. Tiesą sakant, čia džiazuoja visi: nuo paprastų prancūzų kvartalo gyventojų iki nepaprasto krokodilo, gyvenančio pro šalį tekančioje Misisipėje. Tiana – yra pirmoji afroamerikietė mergina gausiame Disnėjaus princesių būryje. Užkerėtas princas yra tiesiog žalia varlė. Herojams susitikus, kalba užsimezga apie bučinį, galintį panaikinti vargšo princo prakeiksmą ir nelaimę. Tačiau galų gale avantiūrai įkalbėtos princesės ryžtas materializuojasi visiškai ne taip, kaip tikėjosi princas…
Išpuoselėtame, taikiame ir idiliškame priemiestyje, šalia mielų spalvotų namelių ir rožių krūmų vešliose vejose stūkso juoda troba be menkiausios žalumos užuominos. Ignoruodamas draugiškai bendraujančius kaimynus, šiame namelyje gyvena Gru – piktas veikėjas. Apsuptas būrio ištikimų tarnų – mažų geltonų būtybių, nepasižyminčių išmintimi – Gru planuoja didžiausią istorijoje vagystę. Gru rengiasi pavogti… mėnulį! Tai neturėtų būti itin sunku – Gru disponuoja tikrai solidžiu pačių įvairiausių ginklų, įrankių ir aparatų arsenalu. Tiesa, jie ne visuomet šimtu procentų atitinka Gru poreikius: mat genialus išradėjas, kuriantis šiuos ginklus – šiek tiek neprigirdi. Ir gavęs iš savo šeimininko užsakymą ne visuomet pagamina būtent tai, ko pageidauja Gru. Kaip ten bebūtų, planas pavogti mėnulį atrodo tobulas, visi klastingai vagystei reikalingi įrankiai pagaminti, tačiau čia atsitinka kai kas visiškai nenumatyto.
Meilė suartina nepaisant socialinės priklausomybės, meilė suartina nepaisant to ar esi žmogus, ar gyvūnas. Meilė visus suartina. Taip ji suartino ir du žavius šuniukus, nepaisant to, kad jie priklauso skirtingiems sluoksniams…
Koks yra didžiausias monstro košmaras? Tapti žmogumi! Būtent tokia lemtis ištinka žaviuosius herojus paskutinėje Monstrų viešbučio filmų serijos dalyje. Ketvirtoje „Monstrų viešbučio“ dalyje Drakula ir jo šeimyna susiduria su siaubingu pavojumi. Paslaptingas ir galingas profesoriaus Van Helsingo išradimas Drakulą ir visą jo siaubūnų kompaniją paverčia žmonėmis, o Meivės vyrą Džonį iš žmogaus paverčia monstru! Visų savo vampyriškų galių netekęs Drakula kone išprotėja. Tuo tarpu Džonis mėgaujasi naujai įgytais sugebėjimais ir visai nepasiilgsta savo žmogiškojo gyvenimo. Vis tik po audringų diskusijų visa šeimyna nusprendžia bet kokia kaina panaikinti paslaptingojo Van Helsingo ginklo poveikį. Nebegalima gaišti nė minutės – nes artimiausiu metu nesuradus vaisto, pasikeitimai taps negrįžtami. O koks vampyras norėtų tapti žmogumi?! Gausi ir marga kompanija leidžiasi į tolimą kelionę aplink pasaulį, kad panaikintų siaubingąjį užkeikimą ir susigrąžintų savo tikruosius pavidalus.
Vaikų animacijos klasika, puikiai atpažįstama ir šiandien, nors sukurta daugiau nei prieš 60 metų, kai spalvota animacija dar tik pradėjo užkariauti pasaulį. Klasikinė pelenės istorija apie gražioje karalystėje su tėčiu ir mama laimingai gyvenusią princesę. Jos laimė baigėsi, kai mirė mama ir tėtis vedė baisią, piktą pamotę. Šioji atsivedė ir dvi piktas dukras Drizelą ir Anastasiją. Jos skriaudžia, užgaulioja princesę. Kai kartą dukros iškeliauja puoton, Pelenę aplanko jos krikštamotė fėja ir išpuošia šventei. Susipažinusi ir pašokusi su princu Pelenė išskuba namo, nes po vidurnakčio visi burtai baigiasi. Ši klasikinės pasakos ekranizacija televizijoje 1951-aisiais už įspūdingą muziką buvo nominuota trims Oskarams. Amerikos filmų institutas „Pelenę“ pripažino vienu geriausių ir visų mėgstamiausių Disnėjaus kompanijos sukurtų filmų ir vienu geriausių Amerikoje sukurtų animacinių filmų.
Tarptautinė gelbėtojų bendruomenė siunčia šauniąją detektyvų porelę Mis Bjanką ir Bernardą vykdyti naujos užduoties. Australijoje pagrobtas berniukas, padėjęs išgelbėti retą paukštį. Brakonierius Persivalis Maklyčas tikisi iškvosti berniuką, kur yra nykstantis paukštis, kad galėtų jį pagauti ir susižerti didelę sumą pinigų. Kodį išlaisvinti gali tik peliukų organizacija, todėl peliukai nedelsdami skuba į Australiją.
Nugalėjęs piktą drakoną, išlaisvinęs nuostabią princesę, sukūręs šeimą ir išgelbėjęs uošvio karalystę, Šrekas ima nuobodžiauti. Jis jau nebe tas piktas žalias žmogėdra, nuo kurio neatsisukdami bėgdavo drąsiausi vyrai, o pareigingas šeimos vyras. Anksčiau sapnuodavęsis tamsiausiuose košmaruose, dabar Šrekas dalija autografus ant žemdirbių šakių ir dalgių. Nebeapsikentęs tokio gyvenimo, Šrekas paprašo vieno paslaptingo nykštuko grąžinti jam jausmą tų dienų, kuomet jis buvo jaunas, laisvas ir nepriklausomas pelkėje gyvenęs žmogėdra. Deja, norai nebūtinai pildosi būtent taip, kaip mes įsivaizduojame. Šrekas susivokia patekęs į kažkokią keistą realybę, kurioje karalystės valdovas – tas pats piktasis nykštukas, žmogėdras medžioja visi kas netingi, jiedu su Fiona apskritai niekuomet nebuvo susitikę, Asiliukas jo taip pat nepažįsta. Dabar tik nuo Šreko priklauso, ar pasaulis sugrįš į normalias vėžes.