Tai viena labiausiai sukrečiančių mano matytų dramų, apie tikrai įvykdytą nusikaltimą – Silvijos Likens kankinimą ir nužudymą. Filmas paremtas tikrais faktais ir labai tiksliai, pagal eiliškumą juos atvaizduoja. Amerikietiškasis nusikaltimas parodo tikrai įvykusią istoriją Indianapolio mieste 1965 metais, kuomet keliaujančių cirko darbininkų dukteris Sylvia (16 metų) ir Jenny sutiko pagloboti laikinai Gertrūda Baniszewski, vėliau kankinusi ir nužudžiusi Sylvią su savo bei kitais kiemo vaikais.
Paslaptinga muzikos genijaus Ludwigo van Beethoveno pergyventa meilės istorija. 1827 m. mirusio kompozitoriaus testamente buvo įrašas "Nemirtinga mylimoji". Kas tai per mergina - niekas nežino iki šiol. Muzikanto reikalų patikėtinis Antonas Shindleris keliauja po Europą, kad susitiktų su trimis moterimis Johanna Reiss, Anna Marie Erdody ir Giulietta Guicciardi, kurios turės prisiminti meilės romanus su garsiuoju kompozitoriumi.
Tėvas ir dukra – dvi vienišos sielos, gyvenančios po vienu stogu. Tėvas Benas – kadaise garsus jodinėjimo treneris, o dukra Keil turi vieną svajonę – išgydyti mylimiausią arklį, kad jis vėl galėtų dalyvauti lenktynėse ir būti pirmas. Po truputį dukros svajonė tampa ir tėvo svajone, o tai gera pradžia jiems atrandant ir pažįstant vienas kitą. Tačiau abiejų laukia daugybė išbandymų ir nusivylimų, kol svajonės taps realybe. Šis jaudinantis filmas sukurtas remiantis tikra istorija, o pagrindinį vaidmenį atlieka mažoji viso pasaulio žiūrovų numylėtinė Dakota Faning.
Lenkija tarp dviejų tarpusavyje bekovojančių ugnių susitinka ant tilto. O po to viena kovojanti pusė sutaria su kita, kaip pasidalins paimtus į nelaisvę lenkų karininkus, šalies pasididžiavimą. Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir Andrzejaus Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Bet nominuotas „Oscarui“ lenkų metro filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie vienos šeimos tragediją, keleto giminių giminės išgyventus košmarus, apie neatsakomą klausimą, ar reikėjo kovoti, ar susitaikyti ir saugoti naciją, – o drauge ir apie tai, kad Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.
Kosmoso užkariavimo istorija - tai ne tik sėkmingi skrydžiai, gravitacijos įveikimas, pripratimas prie nesvarumo bei nesuskaičiuojamos treniruotės, be kurių nė vienas kosmonautas neatlaikytų skrydžio. Kosmoso įsisavinimas - tai pavojingas procesas, kuriame neapsieinama be aukų ir praradimų. Vienas iš tokių praradimų įvyko 1986-ųjų sausio mėnesį ir tapo tikru šoku: praėjus minutei su trupučiu nuo kosminio erdėlaivio "Čelendžeris" starto, jis sprogo, nusinešdamas septynių amerikiečių astronautų gyvybes. Kaip tai įvyko ir kokios priežasatys tapo sprogimo priežastimi? Kodėl kosminis laivas sėkmingai startavo, tačiau negalėjo tęsti skrydžio? Kaip išvengti šios tragedijos pasikartojimo? Ką pasakyti astronautų šeimoms? Šio mįslingo įvykio tyrimas gula ant mokslininko Ričardo Feinmano pečių.