Pagal Terry Pratchetto knygą sukurtoje pasakoje Kalėdų realijos atrodo tarsi kreivame veidrodyje. Plokščiasis pasaulis, nepaisant kai kurių smulkių skirtumų (pvz. to, kad jis keliauja per begalinę visatą ant milžiniško vėžlio, dėl kurio lyties nepaliauja ginčytis mokslininkai, nugaros), yra labai panašus į mūsiškį. Net ir šventės panašios - mes švenčiam Kalėdas, diskiečiai švenčia Kiaulėdas. Galbūt jie, kaip ir mes, prisiryja kaip kiaulės per minėtą šventę... Taigi, yra Kiaulėdos, yra ir Kiaulėdų Senelis, kuris užsiima tuo, kad Kiaulėdų išvakarėse kiaulėmis kinkytomis rogėmis skrieja per pasaulį, lenda pas žmones namo per kaminą, suvalgo jam paliktą pyragėlį, susirenka kiaulėms paliktus runkelius, pasako "Ho ho ho", palieka kokią nors smulkmeną ir išnyksta. Tačiau plokščiam pasauliui, kuriame vaikai laukia dovanų, iškyla baisi grėsmė. Kažkur Kiaulėdų senelis pradingsta, o be jo šventinis stebuklas tikrai neįvyks. Išgelbėti padėtį gali tik Nematomo universiteto burtininkai.
Deja, Kevino tėvai išsiskyrė. Nors mažylis gyvena su mama, Kalėdas jis nusprendžia praleisti drauge su tėčiu prabangiame jo draugės name. Ir atsitik tu man taip, kad turtuolės namus nusprendžia apšvarinti vagišiai...