Septyni samurajai atvyksta apginti vargano kaimelio, kurį užpuolė plėšikai. Senas samurajus, kuriam dabar sunkūs laikai, gavo ūkininko prašymą apsaugoti miestą nuo banditų. Jis pasiėmė dar 6 samurajus sau į pagalbą, ir jie išmokino miesto žmones kaip apsiginti, o jie maitindavo samurajus 3 kartus į dieną.
Šis filmas išgarsino genialųjį japonų režisierių Akirą Kurosavą visame pasaulyje. Filmo veiksmas nukelia į XII a. Japoniją. Žmogžudystės ir prievartavimo liudininkai pasakoja visiškai skirtingas ir prieštaraujančias viena kitai nusikaltimo versijas. Kas iš jų teisus? Kas apskritai yra tiesa? Pagrindinį vaidmenį sukūrė Toshiro Mifune.
Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Didžiausias kada nors surengtas jūrų armados puolimas ir brangiausias visų laikų mūšis, pradėtas JAV Jūrų laivyno, tapo lemtingu posūkiu kare. Mat tik užėmusios Ivo Džimos salą (Japonijos teritorija), sąjungininkų pajėgos galėjo pradėti B-29 bombonešių reidus į Japonijos širdį, kas galiausiai nuvedė iki atominės bombos, pabaigusios II-ąjį pasaulinį karą. Ivo Džimos mūšis paliko vieną ryškiausių II-ojo pasaulinio karo vaizdų: nuotrauką, kurioje šeši kariai kelia Amerikos vėliavą Suribači (Suribachi) kalno viršūnėje, svarbiausioje Ivo Džimos salos vadavietėje. Įkvepianti nuotrauka, išsaugojusi ypatingą akimirką, tapo pergalės simboliu visai karo išvargintai tautai, o šeši įamžinti kareiviai akimirksniu tapo didvyriais.