Vienas iš dažniausiai aprašinėtų, gausiausiai išžiūrėtų ir daugiausiai apkalbėtų Federico Fellini šedevrų 1963 m. uždirbo jam "Oskaro" premiją geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės - prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.
Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.
„Saldus gyvenimas“ rodo jauną ir perspektyvų žurnalistą Marčelo Rubinį (akt. Marcello Mastroianni), turintį ambicijų tapti rašytoju, tačiau švaistantį talentą antrarūšiuose bulvariniuose leidiniuose, kurie tik vaikosi paskalų ir sekioja paskui įžymybes. Tačiau darbas ir pažintys Marčelui atveria visas duris į aukštuomenės vakarėlius, kuriuose sukasi tiek kilmingi vietos aristokratai, tiek intelektualai, tiek aktoriai ir kitos įžymybės. Marčelo keliauja iš vakarėlio į kitą, nevengia intymios moterų draugijos, tad dažnai nutinka taip, kad rytais atsibunda vis kitos gražuolės glėbyje. Dėl to nieko keista, kad paryčiais grįžus į namus ir bent šiek tiek išsiblaivius jam tenka spręsti konfliktus su sužadėtine Ema (akt. Yvonne Furneaux).
„Kelyje“ Federico Fellini samprotauja, ar žmogaus likimas yra nulemtas iš anksto. Ieškantis pagalbininkės savo pasirodymui cirkininkas Dzampano nutaria įsigyti Dželsominą – naivią merginą, savo elgesiu primenančią Charles‘o Chaplino filmų personažus. Nepaprastai nuoširdų ir emocionalų vaidmenį suvaidino režisieriaus žmona Giulietta Masina. Kartu jie rengia pasirodymus gatvėje, bet šią keistą sąjungą sunku būtų pavadinti laimingą. Dzampano nesibodi pakelti prieš ją ranką bei nuolat flirtuoja su kitomis moterimis, tačiau, kad ir ką jis bepadarytų, Dželsomina nesiryžta jo palikti. Paaiškinti Dzampano motyvaciją jos draugijoje irgi nėra lengva, tik filmo pabaigoje jam lemta suprasti, kad prarado vieną brangiausių jo likimo kelyje sutiktų žmonių.
Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Smalsiai moteriai į rankas patenka neaiški ir įtartina byla. Erina pradeda savarankiškai narplioti miglotą istoriją, įkalba Edą jai netrukdyti. Paaiškėja, kad toje istorijoje yra įsipainiojusi solidi kompanija “Pasific Gas&Electric”, tiekianti gyventojams užnuodytą geriamąjį vandenį. Erina nusprendžia rimčiau pasidomėti įkalčiais, juolab, kad atsiranda draugų, kurie sutiktų jai padėti.
Kristina – buvusi narkomanė, kuri filmo pradžioje – laiminga motina ir dviejų mergaičių motina. Polas – matematikas, kurio žmona laukiasi, tačiau jis abejoja, ar sulauks savo kūdikio – jo širdis atsisako plakti. Džekas – atsivertęs nusikaltėlis, beveik religinis fanatikas. Džekas padaro avariją, kurios pasekmės skaudžios – žūva Kristinos vaikai ir vyras. Polas gauna Kristinos vyro širdį kartu su jos prisiminimais. Kristina ieško vyro, sugriovusio jos gyvenimą, ir įsipainioja į meilės romaną su Polu.
Psichologinė meilės, išdavystės ir painių tarpusavio santykių drama M.Ondaatje romano motyvais. Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje, jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, baisiai apdegusį, jo lėktuvui nukritus Sacharoje. Anglas ligonis – apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas dykumos ilgesio, tolydžio klejojantis apie pragarišką aistrą moteriai, sutiktai Kaire karo išvakarėse. Kas jis iš tikrųjų? Mokslininkas? Nuotykių ieškotojas? Vokiečių šnipas?