Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...
Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.
Tai britų drama apie Raudonųjų Khmerų rėžimą Kambodžoje, paremta dviejų žurnalistų patirtimi – kambodžiečio Ditho Prano ir amerikiečio Sidnėjaus Šanbergo.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Teatro užkulisiuose dramaturgas tampa savo naujausios pjesės visiškai nepavykusio spektaklio liudininku. Teatro vadovas reikalauja parašyti kažką naujo ir kaip įmanoma greičiau. Džeimsas Metju Baris Kensingtono parke sutinka Deivisų šeimą - jauną mamą Silviją ir keturis jos berniukus. Stebėdamas smagiai žaidžiančius ir į jokias problemas dėmesio nekreipiančius vaikus rašytojas pradeda dėlioti idėjų pamatus naujam kūriniui. Netrukus rašytojas tampa geru šeimos draugu. Berniukams patinka Džeimsas ir jie vadina rašytoją pačiu geriausiu pasaulyje dėde, tuo tarpu našlė Silvija aiškiai parodo, kad nėra pasiruošusi naujam meilės romanui. Pernelyg dažni vizitai pas Devisų šeimą sukelia tikrą įtarimų bangą… Tačiau būtent šie svetimi keturi berniukai įkvepia dramaturgą parašyti garsiąją pjesę apie Niekados šalį, fėją, piratus ir vaikus, kurie gali skraidyti. Tai dramos, fantazijos, romantikos, tragedijos ir jaudinančių akimirkų kupinas filmas, kurį galima vadinti pasaka suaugusiems.
Melodramos "Meilės laukimas" tęsiniu vadinamo filmo pavadinimas reiškia datą, kada bus praėję 50 metų, kai Honkongas atsiskyrė nuo Kinijos. Į ateitį kursuojančiame laiko traukinyje žmonės važiuoja susigrąžinti prisiminimų apie praeitį ir įsitikinti, ar per tą laiką kas nors pasikeitė. Vienas tokių keleivių beprotiškai įsimyli traukinio palydovę-robotę, kuri tiesiog nebegali atsakyti į jo jausmus. Tai užuomazga fantastinei knygai, kurią rašo bulvarinės spaudos žurnalistas Čou. Jis buvo išvykęs į Singapūrą ir mėgino atnaujinti santykius su lošėja Su Li-Žen, bet nieko nepešęs grįžo atgal į Honkongą ir apsigyveno pigaus viešbučio kambaryje Nr. 2047. Vienišas vyras nenori pamiršti praeities ir ryžtasi suvilioti kambaryje Nr. 2046 įsikūrusią žavią prostitutę Bai Lin. Bet po kelių pasimatymų jis pats suvokia, kad nesugebės atsakyti į merginos jausmus.
Turtuose ir nuoboduly paskendę barokinės Prancūzijos aristokratai pasineria į aistros ir išdavystės žaidimus. Intrigantė našlė Markizė de Martel ir jos meilužis Vikontas de Valmontas lažinasi, ar pavyks suvylioti ištekėti besirengiančią Sesilę. Markizė taip atkeršytų jos būsimam vyrui, o Valmontas būtų asmeniškai apdovanotas.
Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.
Sliver Haits miestelis turi viską, ko tik gali norėti mergina: puikią panoramą, sporto klubą ir būsto savininką su Edipo kompleksu. Čia apsigyvena Carly Norris, 30-metė moteris, kuriai nelabai sekasi susirasti vyrą. Busto savininkui ji krenta į akį.