Šiame filme pasakojamas Hanos ir jos dviejų seserų bei jų šeimų ir draugų gyvenimas nuo pirmos Padėkos dienos iki trečios Padėkos dienos. Trijų Manhatane gyvenančių seserų gyvenimas per tą laiką apsiverčia aukštyn kojomis. Hanos vyras įsimyli jos seserį Li, o šios vyras įsipainioja į santykius su kita seserimi Holi. O trečiai Padėkos dienai yra skirta paskutinė, baigiamoji, filmo dalis. Nors filmas pripažintas sėkmingu, visada viskuo nepatenkintas Woody Allenas interviu yra teigęs, kad kurdamas jį „labai susimovė“. Ir visa tai dėl lyg ir per laimingos pabaigos.

Fineganas Belas vaikystėje padeda pabėgusiam kaliniui. Berniukas užauga ir beveik užmiršta bėglį. Mat jo gyvenime ir be jo buvo įspūdingų įvykių, o svarbiausias jų - pažintis su ekscentriškosios ponios Dinsmur dukterėčia Estela. Finas įsimylėjęs ją iki ausų. Tačiau turtuolės dukterėčia išvažiuoja mokytis, o žvejo auginamas Fineganas lieka gimtojoje Floridoje. Jis visiškai pasineria į paprasto gyvenimo vargus ir netgi užmiršta kadaise piešdavęs nuostabiausius vaizdus. Tačiau jo darbų neužmiršo paslaptingas geradaris. Jis pasikviečia Finą į Niujorką. Surengia jo parodą, išnuomoja prabangų butą. Niujorke Finas vėl sutinka Stelą... O vieną vakarą į jo studiją atklysta kalinys, kurį jis išgelbėjo vaikystėje.

Megė garsėjo kaip amžina nuotaka, prie altoriaus paliekanti vieną po kito jaunikius. Istorija apie Megę taip patiko žurnalistas Aikui Grehemui, kad net nesivargindamas patikrinti faktus, jis parašo straipsnį. Kitą dieną jį atleidžia, nes jo straipsniui smarkiai stinga įrodymų.Aikas supranta, kad turi vienintelį šansą išsigelbėti – pateikti nesugriaunamus argumentus. Jis sumano susipažinti su Mege, pasipiršti ir tikėtis, kad ji vėl pabėgs nuo altoriaus...