Širdį drąskanti, be galo išmintinga bei pamokanti drama apie vienuolikmetį berniuką Deksterį, užkrėstą AIDS per kraujo perpylimą ir šalia esančio namo kaimyną Eriką. Jie susidraugauja, žaidžia kartu, kenčia nuo bendraamžių patyčių, visur ieško to stebuklingojo gydančio augalo, galinčio nugalėti ligą ir išbando ant savęs vos ne kiekvieną iš jų, jau net nebegalvodami apie pasekmes, bei krečia įvairias išdaigas... Visa tai labai praskaidrina paskutiniąsias Deksterio dienas... Erikui Deksterio mama tampa artimesnė, nei jo paties valdinga, nepakanti, despotiška, "neaiškaus plauko" motina, kuri dar ir prieštarauja bet kokiam savo sūnaus Eriko kontaktui su "AIDS berniuku". Perskaitę bulvariniame laikraštyje žinutę, kad kažkoks gydytojas Niu Orleane, kuriame gyvena taip pat ir Eriko mylimas tėtis su savo jaunąja širdies drauge, pagaliau išrado vaistus nuo AIDS...
Reklamos agentūros darbuotojas Nilas Peidžas visomis išgalėmis stengiasi kuo greičiau iš Niujorko patekti į Čikagą, kur gyvena jo šeima. Juk taip paprasta — nusipirkai bilietą, kelios valandos skrydžio ir kartu su artimaisiais šventi Padėkos dieną. Problemos prasideda, kai jis patenka į kamštį Niujorko centre. Paskui vėluoja lėktuvas, prasideda nuotykiai. Kartu su kitu nelaimėliu išbando visas tuo metu įmanomas transporto priemones.
Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.
Naminių keturkojų trijulė - du lojantys ir vienas kniaukiantis - likimo atskirti nuo savo jaunų šeimininkų, turi sukarti ilgą nelengvą kelią per kalnuotą vietovę, kad pasiektų savo prarastus šeimininkus ir šiltą guolį.
Tai naujas garsios animacijos studijos „Pixar“, sukūrusios jau legenda tapusius filmus „Žaislų istorija“, „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, darbas. Nuotykių, fantazijos, emocijų ir juoko kupinas filmas pasakoja apie žavias, savo charakterį turinčias mašinytes, kurios susigrumia kelyje Route 66. Lenktyninis automobilis Makvinas netikėtai pasuka į mieguistą aplinkkelį ir patenka į mažą miestelį… Trokšdamas laimėti čempionatą, Makvinas susipažįsta su neįprastais miestelio veikėjais: ryškiu 2002-ųjų „Porsche“, mistine praeitimi dvelkiančiu 1951-ųjų „Hudson Horner“ ir surūdijusi, bet patikimu vilkiku Materiu. Jie padeda Makvinui suprasti, kad gyvenime yra geresnių dalykų nei trofėjai, šlovė ir rėmimas, o svarbiausia – tai ne finišo linija, o pati kelionė!
Liūtas Aleksas yra tikras didmiesčio zoologijos sodo, įsikūrusio Niujorko Centriniame parke, karalius. Kartu su geriausiais draugais – zebru Marčiu, žirafa Melmanu ir begemote Glorija – jis visą laiką mėgavosi palaimingu gyvenimu, kur kiekvieną dieną jiems buvo garantuoti sotūs pietūs, o jų pasirodymų sužavėta publika keldavo griausmingas ovacijas. Tačiau vieną dieną zebrą Martį apėmė negyvuliškas smalsumas – kas gi vyksta už aukštos zoologijos sodo tvoros? Netrukus, padedant išradingiems pingvinams, jam pavyksta pasprukti. Iš tiesų Martis nenori visam laikui skirtis su draugais. Jis tik akies krašteliu žvilgtels, kaip atrodo ta laisvė, ir tučtuojau sugrįš! Tačiau viskas susiklosto ne taip, kaip buvo planuota… Išvydę, kad dingo jų draugas, Aleksas, Melmanas ir Glorija nutaria sekti zebro pėdomis, bet, vos pasirodžiusius gatvėje, bičiulius sugauna ir patupdo į narvus. Kas dabar bus? Ar jie kada nors išvys nenuoramą Martį?
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Televizijos žinių vedėjas Yvanas pasuko į politiką - jis išrinktas kongresmenu ir išvyko dirbti į Vašingtoną. Horizonte matantis šviesią ateitį, Yvanas vos negauna infarkto, kuomet jam vieną gražią dieną apsireiškia pats Visagalis. Žinoma, buvęs televizijos žinių pranešėjas tokiu mistiniu dalyku patiki ne iš karto. Tačiau Dievas nebūtų Dievas, jei nepriverstų jo tuo patikėti. Visagalis netgi įtikina Yvaną pastatyti naują Nojaus arką. Čia ir prasideda nesusipratimai...