Staiga mirus romėnų imperatoriui Markui Aurelijui, jo protingą ir ištikimą generolą Maksimą neteisėtai įkalina ir gladiatorių kovoms nuteisia klastingas Marko sūnus Komodas. Tapęs naujuoju imperatorium Komodas bijo, kad Maksimas, naudodamasis savo valdžia bei geru vardu, gali nuversti jį ir pats užimti sostą. Tačiau Maksimas greitai pelno šlovę ir kaip gladiatorius. Jis tikisi atkurti tikėjimą užmirštomis vertybėmis ir nugalėti klestinčią korupciją.
Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą - keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą - žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį - trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą - mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Biografinėje Johnny Cash‘o dramoje atkuriamas įdomus ir įvykių kupinas muzikos garsenybės gyvenimas: sunki ir audringa jaunystė Arkanzaso medvilnės fermoje, stulbinanti šlovė, pavojingos žvaigždės gyvenimo pagundos ir, žinoma, meilė.
Išsiskyręs su savo gražiąja žmona, prancūze Dominique, lenkas kirpėjas Karolis beviltiškai blaškosi Paryžiaus gatvėmis neturėdamas nei pinigų, nei paso. Pagaliau sugebėjęs grįžti į Varšuvą jis pradeda regzti keršto planą siekdamas atsiteisti su savo buvusia žmona. Įvaldęs prekybos juodojoje rinkoje dėsnius jis smarkiai pralobsta ir plano įgyvendinimas tampa pasiekiamas ranka. Tiesa, jis negalėjo numatyti, kad tobulam jo įgyvendinimui kelią pastos meilė.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
Filmas apie ekscentriškąjį šokoladininką Vilį Vonką ir geraširdį berniuką Čarlį. Kilęs iš neturtingos šeimos, gyvenančios nepaprasto Vonkos šokolado fabriko šešėlyje, Čarlis netikėtai bus įtrauktas į stebuklingų nuotykių ir pašėlusių žygių sukūrį. Mat penkiems vaikams duris atvers net penkiolika metų pašaliečiams buvęs uždaras Vonkos šokolado fabrikas... Čarlis Baketas, berniukas iš neturtingos šeimos, didžiąją dalį savo laiko praleidžia svajodamas apie šokoladą, kurį labai mėgsta, bet neišgali nusipirkti. Viskas stebuklingai pasikeičia, kai Vilis Vonka, gerai žinomos Vonka šokolado imperijos vadovas, surengia konkursą, kurio metu penki vaikai gali laimėti auksinius bilietus į ekskursiją po garsųjį šokolado fabriką. Penki bilietai yra paslėpti šokolado batonėliuose, kurie yra išvežiojami po visą šalį. Mažasis Čarlis visai netikėtai savo batonėlyje suranda stebuklingąjį bilietą...
Keturiolikmetė Grace MacLean kenčia fiziškai ir emociškai po nelaimingo atsitikimo su jos numylėtiniu arkliu Pilgrim. Supratusi, kad mergaitės ir arklio likimai yra tampriai susiję, Grace motina Annie, įtakingo žurnalo redaktorė ima ieškoti žmogaus, vadinamo “arklių užkalbėtoju”, kuris gali išgydyti visus arklius. Netrukus ji išgirsta apie Tom Booker, kuris savo darbo dėka jau yra tapęs gyva legenda, ir kartu su Grace bei Piligrim išvyksta ieškoti pagalbos į Montaną. Taip tarp švelnaus arklininko ir išsilavinusios moters užsimezga meilė. Graži meilė, kuri gali baigtis tragiškai…