Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.
1988-ųjų sausį žinomas Vokietijos prodiuseris Frankas Farianas (tuo metu beprotiškai populiarios grupės Boney M prodiuseris) į savo studiją Miunchene pasikvietė du vaikinus, trokštančius išgarsėti muzikos versle. Vietinis Robas Pilatusas ir paryžietis Fabrice‘as Morvanas gerai atrodė, puikiai šoko, bet jų balsai nebuvo ypatingi. Visgi prodiuserio tai nesustabdė. Aiškiai matydamas vaikinų potencialą, jis panaudojo schemą, kuri, kaip daug kas įtaria, buvo naudojama ir Boney M. atveju: vaikinai tiesiog žiopčiojo, o už juos dainavo profesionalūs atlikėjai. Naująją grupę pavadinęs „Milli Vanilli“, F. Farianas netrukus pasauliui pristatė pirmąjį vaikinų singlą – dainą „Girl You Know It‘s True“. Instinktai prodiuserio neapgavo: grupė žaibiškai išpopuliarėjo ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Vos po pusantrų metų „Milli Vanilli“ buvo apdovanoti prestižine „Grammy“ statulėle kaip geriausias metų debiutas.
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Trisdešimt penkerių metų langų valytojas Džonas vienas augina ketverių metų sūnų Maiklą. Motina paliko berniuką vos jam gimus. Vyrukų gyvenimas paprastas, susidedantis iš kasdienių ritualų, kupinas atsidavimo ir meilės. Tačiau Džonas serga, ir jam liko gyventi vos keli mėnesiai. Neturėdamas šeimos, į kurią galėtų kreiptis, vyras tarp svetimų žmonių bando rasti tuos, kurie rūpintųsi sūnumi po jo mirties. Likusias dienas jis praleidžia ieškodamas tobulų tėvų savo vaikui. Ar tai apskritai įmanoma? Kaip įvertinti šeimą per trumpą susitikimą? Ar jis tikrai pakankamai gerai pažįsta savo vaiką, kad galėtų pasirinkti tinkamą šeimą? Drama „Nieko ypatingo“ – tikrais įvykiais paremta ir itin subtiliai papasakota istorija.
Džonis Polardas garsėjo nuostabiomis, deja, išgalvotomis istorijomis ir tuo, kad jam visai nesisekdavo žirgų lenktynėse. Visi žinojo, kad jis per sunkus ir per didelis būti žokėjumi. Tačiau Džonis neišmanė, kuo daugiau verstis ir kaip kitaip pelnytis duoną. Vieną gražią dieną jis sutiko milijonierių Čarlį Hovardą... Šis nusipirko juokingą žirgą – kresną kuiną, niekad nelaimėjusį nė vienerių lenktynių. Įsivaizduokite, kaip iš jo šaipėsi kitų žirgų savininkai ir lenktynių mėgėjai, kai pamatė keistąją porelę – peraugusį žokėjų Džonį ir nevikriai stripinėjantį arkliuką Džiuvėsėlį. Tačiau šaipytis ir juoktis buvo per anksti. "Arklių užkalbėtoju” pramintas garsusis žirgų treneris Tomas Smitas ėmėsi rengti Džiuvėsėlį lenktynėms.
Jaunas FTB agentas Erikas pradėjo rizikingą žaidimą su savo bosu, agentu, kurio reputacija tiesiog nepriekaištinga. Jis nepaprastai atsidavęs darbui, beprotiškai ištikimas tėvynei ir uoliai lanko bažnyčią. Tačiau kuo toliau Erikas stebi bosą, tuo labiau įsitikina, kad šis kažką slepia. Gali būti, kad jaunasis agentas užtiko pavojingo šnipo pėdsakus.