Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Buvęs Vietnamo karo dalyvis Travisas Biklas naktimis dirba taksistu ir taip kovoja su jį kankinančia nemiga. Jis yra vienišas, neturi draugų. Jam pastoviai vaidenasi, kad Niujorkas yra pilnas įvairių "gyvulių" ir "šiukšlių", kurias reikia kuo greičiau išnaikinti. Ir kas tai galėtų padaryti, jeigu ne jis pats. Nepastovios psichikos žmogus netgi buvo suplanavęs nužudyti senatorių, tačiau vėliau nusprendė išgelbėti 12-metę prostitutę Iris iš ją globojančio ir išnaudojančio sutenerio pinklių.
Neįtikėtina meilės istorija apie Joelį ir Clementine, dvi priešingybes, kadaise aistringai pamilusius vienas kitą, o dabar jau benutraukiančius santykius. Visai netikėtai Joelis sužino, kad Clementine intensyviai lankosi pas psichiatrus, kur jai taikoma neįprasta procedūra: atminties ištrynimas. Joelis, savo širdyje vis dar puoselėjantis šiltus ir aistringus jausmus Clementine, negali susitaikyti, kad jo mylimoji pasiryžo dirbtinai ištrinti iš atminties visus prisiminimus, susijusius su jų meile. Pykčio ir nevilties genamas, jis taip pat nusprendžia atsikratyti prisiminimų apie Clementine pas psichiatrus... Didžioji filmo dalis kaip tik ir vyksta Joelio mintyse ir prisiminimuose, kai jam taikoma trynimo procedūra. Staiga Joelis suvokia, kad jis visai nenori pamiršti Clementine ir procedūros metu pradeda slėpti ją kituose savo prisiminimuose, kas galiausiai labai netikėtai paveikia visą jo atmintį...
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.
Ankstyvą rytą geltonas Niujorko taksi privažiuoja prie juvelyrikos parduotuvės „Tiffany & Co.“ Penktojoje aveniu. Iš jo išlipa elegantiška mergina Holi. Grįždama po naktinių pasibuvimų turtingų vyrų kompanijoje, ji dažniausiai stabteli prie žvilgančios parduotuvės vitrinos ir, gerdama kavą, grožisi išdėliotais papuošalais. Holi tikisi ištekėti už turtingo vyro, ir norinčių netrūksta. Tačiau vieną dieną ji susipažįsta su kaimynystėje apsigyvenusiu rašytoju Polu. Vyruką sužavi merginos gyvenimo būdas, laisvumas, tačiau vėliau jis pamato ir Holės pažeidžiamumą bei trapumą.
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Du tarpusavyje nepažįstamus vyrus, Benigną ir Marką, likimas atveda į privačią Madrido ligoninę. Prieš keletą mėnesių atsitiktinai jie buvo susitikę teatro spektaklyje, bet šį kartą vyriškius suvienija tragedija – Miško klinikoje gydomos jų mylimos moterys, dėl skirtingų priežasčių panirusios į komą. Benignas ligoninėje dirba slaugu ir prižiūri baleto šokėją Alisiją, kurią gatvėje partrenkė automobilis, o žurnalistas Markas atvyksta budėti prie matadorės Lidijos, sunkiai sužeistos per kovą su jaučiu koridoje. Abu vyrai kalbasi ir dalijasi išgyvenimais su savo mylimosiomis, nors iš jų nesulaukia jokio atsakymo. Benignas labai laimingas, kad pagaliau rado vienintelę širdies damą Alisiją, kuri taip pat aistringai jį myli. O Markas dažnai depresuoja ir liūdi, nes neturi galimybės išsiaiškinti, ką iš tiesų jam jaučia Lidija...
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Holivudo aktorius veteranas Bobas atvyksta į Japonijos sostinę Tokiją filmuotis viskio reklaminiame klipe. Bobas išgyvena didžiulę krizę - jis pats nežino, ko nori, jaučiasi pavargęs nuo žmonos, negali užmigti ir yra labai nusivylęs gyvenimu.Tame pačiame Tokijaus viešbutyje apsistojusi ir jauna mergina Šarlotė. Ji dažniausiai leidžia dienas visiškai viena viešbutyje. Šarlotė ką tik baigusi studijas universitete, tačiau taip pat nežino, ko nori iš gyvenimo.Bobas ir Šarlotė vis atsitiktinai susitinka viešbučio lifte, bare, foje, koridoriuose. Nepaisydami solidaus amžių skirtumo, jie stengiasi pamiršti asmenines problemas, pradeda bendrauti, aptarinėti pačius įvairiausius dalykus, tokius, kaip meilė, laimė ar gyvenimo prasmė.