Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?

Filmo veiksmas vyksta nedideliame teismo kambaryje, skirtame prisiekusiųjų posėdžiams. Dvylika vyrų turi nuspręsti puertorikiečio jaunuolio, įtariamo nužudžius savo tėvą, likimą. Atrodytų neturėtų būti nė šešėlio abejonės. Vaikinas - žmogžudys. Tyrėjai ir prokuroras nepaneigiamai įrodė kaltę bei pateikė neginčijamus įkalčius. Amerikos teisė reikalauja, kad visi prisiekusieji balsuotų už nuosprendį vienbalsiai. Tačiau netikėtai vienas prisiekusiųjų (aštuntasis) balsuoja prieš - "vaikinas nekaltas". Jam nesvarbu, kad visi kiti prisiekusieji linkę "žmogžudį" kuo greičiau pasiųsti į elektros kėdę, kad visi kažkur skuba savais reikalais. Prasideda pykčiai ir barniai.

„Kartą Amerikoje“ veiksmas prasideda Niujorke, 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Du žydų geto paaugliai Davidas ir Maksas – smulkūs nusikaltėliai, įsimylėję tą pačią gražuolę Deborą. Davidas užmuša juos persekiojusį gangsterį Bagsį ir patenka į kalėjimą. Po dešimties metų jis atgauna laisvę, Davido laukia Maksas. Laikai pasikeitė – JAV galioja prohibicijos įstatymas, o alkoholio kontrabandininkai tapo organizuoto nusikaltimų pasaulio lyderiais. Davidas ir Maksas taip pat pelnosi iš alkoholio. Veiksmas apima didžiulę laiko atkarpą. Filmas tai parabolė apie draugystę, ištikimybę sau ir principams, ir apie neišsipildžiusią meilę.

Jauna FTB agentė Clarice Starling paskiriama į pagalbą surasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Clarice bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu...

1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...

Padėvėtų automobilių pardavėjui Džeriui mirtinai reikia pinigų. Pinigu turi jo uošvis, bet jis yra toks šykštuolis, kad į jį kreiptis net neverta. Bet Džeris sugalvoja originalų planą, kaip tuos pinigus iš uošvio "išmušti": kadangi senis tikriausiai myli savo dukterį, tai tikrai sumokes už ją išpirką. Žmonos pagrobimui Džeris pasamdo du tipus: Karlą, pasižyminti visada perkreipta fizionomija ir ilgšį Girą, kuris per parą sugeba išspausti porą žodžių, bet veido mimika nenusileidžia Basteriui Kitonui. Mažoje užeigoje sudaromas konkretus veiksmų planas, kuris Džerio nuomone, yra tiesiog idealus. Bet kadangi planą vykdyti imasi du idiotai, tai jis virsta katastrofa. Duetas pradeda veikti savarankiškai, atsiranda lavonų, lagaminėlis pinigų ir absoliutus absurdas, kuriam galą padaro devintą mėnesį nėščia policininkė Marge Gunderson.

Nelemtas susitikimas su apsimetėliais policininkais ilgam laikui išskiria tris vaikystės draugus Džimą, Šoną ir Deivą. Daugiau niekuomet negrįš tie gražūs laikai, kai berniukai bėgiojo kieme paskui kamuolį ir savo vardus įamžindavo ant asfalto. Jie užaugo atskirai, beveik nebendravo tarpusavyje ir pasirinko skirtingus gyvenimo kelius. Nenorėdami prisiminti to, kas nutiko tą nelemtą dieną, buvę draugai stengiasi vengti vienas kito. Tačiau juos netikėtai suvienyja žiaurus nusikaltimas. Kažkas sumušė ir nužudė 19-metę Džimio dukterį Keitę, o jos kūną paslėpė miške. Nusikaltėlio duonos ragavęs ir kalėjimuose ne vieną kartą sedėjęs Džimis trokšta kuo greičiau surasti žudiką ir surengti jam savo teismą. Tokiais buvusio draugo keršto planais nėra labai patenkintas policijos detektyvas Šonas, kuriam patikėta ištirti šią nenuspėjamą bylą. Pagrindiniu įtariamuoju joje tampa Deivas, kuris tą pačią nužudymo naktį sugrįžo namo su kruvinomis žaizdomis...

Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.

Sužinojęs apie žmonos seksualines fantazijas ir romaną su paslaptingu jaunuoliu, Niujorko psichologas pradeda savo seksualinę odisėją. Tai istoriją apie seksą ir meilę, iš to ištekantį "pasitikėjimą prieš pavydą", "tikėjimą prieš nusivylimą", "monogamiją prieš neištikimybę".

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.

Prancūzija, šeštojo dešimtmečio pabaiga. Į mažą provincijos miestelį atvyksta žavi ir paslaptinga jauna moteris Viana su savo dukra. Šiek tiek patyrinėjusi naujos vietovės įpročius ir papročius, Viana nutaria pradėti savo verslą. Padedama smalsaus ir didžiai iniciatyvaus savo kaimyno – psichologijos žinovo, Viana atidaro šokolado krautuvėlę. Konservatyvūs miestelėnai susipažįsta su saldumynų ir kitų gana smerktinų dalykų teikiamais malonumais bei savo elgesiu sukelia rimtą miestelio dorovės saugotojų susirūpinimą. Pastorius šokolado bei jo gaminių ragavimą laiko nuodėmingu įpročiu, o Vianą kaltina vaikučių tvirkinimu, nes krautuvėlė įsikūrusi tiesiai prieš bažnyčią. Vienintelis miestelio aristokratas rimtai išsigąsta dėl savo gentainių moralės, o miestelyje prasideda naujas gyvenimo etapas.