Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.
„Raudona“ – ne tik legendinės Krzysztofo Kieślowskio spalvų trilogijos finalas, bet ir paskutinis režisieriaus filmas. Ženevoje gyvenanti geraširdė manekenė Valentina savo automobiliu netyčia partrenkia šunį. Savininko paieškos ją nuveda pas į pensiją išėjusį teisėją, kurio vienas mėgiamiausių užsiėmimų – elektronio sekimo įrenginio pagalba klausytis kaimyno telefono pokalbių. Užsimezgęs prieštaringas ryšys, kartu su fone vykstančiomis, iš pirmo žvilgnsnio nesusijusiomis kaimynų pavydo ir išdavystės dramomis, subtiliai primena, kad gyvenimas yra „force majeure“, nenugalima jėga, ir kad nei jo, nei jo pasekmių nuspėti ar suvaldyti neįmanoma.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Pagal Isako Dineseno (Isak Dinesen) knygą. Įspūdingas meilės trikampis senojoje Afrikoje. Garsios šeimos dukra Karen išteka už turtingo barono, pažadėjusio jai baronienės titulą ir amžiną meilę Afrikos plantacijoje. Baronas, kaip paaiškėja, besąs išlaidūnas, girtuoklis ir svetimoteriautojas. Argi galima jį lyginti su netikėtai pasirodžiusiu paslaptingu Afrikos medžiotoju.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Kino kūrėjas Tomas užmezga aistringą romaną su jauna mergina Agata, su kuria susipažįsta po filmo užbaigimo vakarėlio. Impulsyvus sprendimas sujaukia jo, rodos, tvirtą santuoką su Martinu. Agata įžiebia Tomo kūrybinę kibirkštį, bet taip pat grasina jį pasiglemžti. Tuo tarpu Martinas ieško paguodos kitame meilės romane. Painus emocinis voratinklis verčia vyrus susidurti akis į akį su savo tikraisiais prioritetais. „Labirintai“ – tai audringa meilės, netekties ir vidinių atradimų kelionė pasaulyje, kuriame ištikimybės samprata nuolat keičiasi.
1950-tieji metai, baržoje, kursuojančioje tarp Glazgo ir Edinburgo, prieglobstį randa jaunas rašytojas Džo Teiloras. Jis keliauja drauge su anglis plukdančia šeima – Ela, jos vyru ir mažuoju sūneliu Džimiu. Vieną rūškaną rytą uosto vandenyse vyrai pastebi plūduriuojantį kūną – dar kelios akimirkos ir iš gelmės glėbio ištraukiamas jaunos merginos lavonas. Vien apatiniais vilkinti skenduolė visoje apylinkėje sukelia daugybę kalbų ir spėlionių. Policija neabejoja, kad ji – nusikaltimo auka. Ši istorija atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Niekas nė neįtaria, kad paslaptingasis Džo Teiloras pažinojo mirusią merginą. Tai buvusi jo meilužė Katrina Demli, su kuria vyriškis susipažino paplūdimyje ir užmezgė keletą mėnesių trukusį romaną.