Policija tiria laivo sprogimą. San Pedro uoste po sprogimo rasti 27 žmonių kūnai ir beveik 100 milijonų dolerių vertės narkotikų siunta. Išsigelbėjęs vyriškis vargiai gali ką paaiškinti, tik nežinia ar jis išsigando sprogimo, ar įvykiai prieš sprogimą jį išgąsdino dar labiau. Netrukus paaiškėja, kad įvykių grandinės pradžia – prieš šešias savaites apvogtas treileris.
Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas (akt. Tomas Hanksas) atvyksta į Paryžių, kur planuoja susitikti su Luvro muziejaus kuratoriumi Žaku Sonjeru. Tačiau naktį viešbutyje netikėtai apsilankę Prancūzijos policijos atstovai informuoja apie prieš kelias valandas įvykdytą kraupią Žako žmogžudystę. Prieš pat mirtį buvęs Siono vienuolyno bendruomenės narys krauju užrašo keletą šifruotų užuominų, kurių policijos pareigūnai nesupranta.
Veiksmas vyksta 1962 metais, per patį Karibų krizės įkarštį. Aukštas sovietų žvalgybos pareigūnas perbėga į JAV. Jis praneša, kad SSSR ir Kuba pasirašė slaptą sutartį dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Tačiau išsiaiškinti, kas dedasi saloje, nelengva. Todėl žvalgybos agentas Maiklas Nordstriomas prašo savo prancūzų kolegos Andrė Devro, turinčio ryšių Kuboje, padėti ištirti visą tiesą apie ten laikomą slaptą rusų ginklą ir priešų šnipų tinklą, pramintą „Topazu“. Tyrimą Kuboje lydi visa virtinė žmogžudysčių, išdavysčių ir savižudybių. Devro grįžta į Prancūziją demaskuoti dvigubo agento, tačiau užduotį smarkiai apsunkina suvokimas, kad tarp aukščiausių prancūzų valdžios pareigūnų veikia slapta grupė žmonių, dirbančių sovietų žvalgybai…
Du gerai žinomi nusikaltėliai Emilis ir Olegas iš Prahos atvyksta į Niujorką. Čia jie nustemba sužinoję, kad vietiniai vagys, žudikai ir kitokio plauko padugnės, yra tikros Amerikos garsenybės. Emilis ir Olegas įsitikinę, kad, pardavę žiniasklaidai tokią dokumentinę dramą su užfiksuotomis žudymo scenomis, taptų ne tik žinomiausiais, bet ir turtingiausiais visų laikų Amerikos nusikaltėliais. Bet, pasirodo, viskas ne taip paprasta.
Gotemo miesto juodasis sargas susiduria su niekingu duetu: Dviveidžiu ir Ridleriu. Dviveidis nepagrįstai kaltina Betmeną dėl nelaimingo įvykio teismo salėje, po kurio jam buvo sužalota pusė veido. Kompiuterių genijus Riddleris, anksčiau dirbęs Briuso Veino kompanijoje, sukuria mechanizmą, kurio pagalba gali perimti informaciją iš bet kurio Gotemo gyventojo smegenų, tame tarpe ir Briuso Veino, kuris nenori, kad paaiškėtų jo slaptoji pusė. Buvusio cirko akrobato Diko Greisono šeimą nužudė Dviveidis, tad jis tampa Veino apsauginiu ir Betmeno naujuoju partneriu Robinu.