„Paryžius, Teksasas“ – tai nestandartinis kelio filmas, pasakojantis apie Travisą, vyrą, pasiklydusį savo asmeniniame pragare. Jau ketverius metus mirusiu laikomas Travisas vėl pasirodo Amerikos dykumose prie Meksikos sienos. Netrukus jo atvažiuoja pasiimti brolis Voltas, kuris visus tuos metus augino dabar jau septynmetį jo sūnų Hanterį. Vaikas iš naujo susipažįsta su savo tėvu, o Travisas iš naujo atranda savo atminties kloduose pasiklydusį sūnų. Galų gale jie nusprendžia į šeimą susigrąžinti mamą.

Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių žudynių žmonijos istorijoje. Modernių komunikacijos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmonių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti daugelio pabėgėlių gyvybes. Polas Rusesabagina yra belgų penkių žvaigždučių viešbučio vadovas. Jo žmona – buvusi medicinos sesuo, o dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Šis vyras yra labai gerbiamas aplinkinių. Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie skuba pas Polą. Prasidėjus konfliktui Polas nori žūtbūt apsaugoti savo šeimą. Sukrėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žingsniui – savo viešbutį paverčia pabėgėlių stovykla ir slepia ten net 1200 pabėgėlių, kuriuos gina nuo įtūžusių jų priešininkų. Savo kilniaširdžiu poelgiu Polas įrodė, kad ir vienas lauke karys.

La Manča – tipiškas Ispanijos kaimelis. Tokiuose kaimeliuose didžiąją gyventojų dalį sudaro moterys. Jos senatvės sulaukia vienišos, nes vyrai tokiose gyvenvietėse miršta jauni. Aistringoms moterims belieka pasitenkinti trumpomis laimės ir meilės akimirkomis jaunystėje, o sulaukus auksinio amžiaus – guostis prisiminimais.

Vienuolė ima rūpintys mirties bausme nuteisto žmogžudžio paskutinėmis dienomis. Gal pavyktų sušvelninti bausmę? Jei ne, tai gal bent pavyktų palengvinti nuteistajam vertingai išgyventi paskutines valandas.

Filme „Nematomas siūlas“ režisierius ir scenarijaus autorius Paul Thomas Anderson leidžiasi į XX a. mados pasaulio užkulisius, žiūrovą nukeldamas į 1950-ųjų Londoną. Apie dizainerį Reynolds Woodcock (akt. Daniel Day-Lewis) ir jo seserį Sirilę (akt. Lesley Manville) sukasi visas Didžiosios Britanijos mados pasaulis – duetas rengia karališkąją šeimą, kino žvaigždes, aukštuomenės grietinėlę, turtingas paveldėtojas ir vakarėlių liūtes, kurių stiliaus ir žavesio paslaptis - Reynolds Woodcock apdarai. Į užkietėjusio viengungio atelje plūsta tūkstančiai moterų, tačiau nei viena negeba suvirpinti maestro širdies. Sykį mados namų Woodcock slenkstį peržengia gražuolė Alma (akt. Vicky Krieps), jau netrukus tampanti mados ikonos mūza ir meiluže. Ilgus metus kruopščiai kurta ir kontroliuota mados imperija ima svyruoti, talentingojo dizainerio gyvenimo pamatus drebinant meilei, turinčiai savitą atspalvį...

Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.

Vaikinuko Džamalo didžiausia svajonė – tapti rašytoju, todėl jis kuo entuziastingiausiai priėmė prestižinės mokyklos kvietimą studijuoti literatūrą. Bet veikiai suprato buvęs priimtas ne dėl literatūros išmanymo, o dėl mokėjimo žaisti krepšinį, kad sustiprintų mokyklos rinktinę.

Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.

Kortnė – jauna, drąsi, smalsi medicinos studentė. Nors gilinasi į žmogaus kūno paslaptis, Kortnė išties ieško atsakymų apie žmogaus sielą. Kas nutinka, kai mirštame? Ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas? Pamažu suvokusi, kad kito kelio išsiaiškinti nėra, mergina nusprendžia savo kailiu išbandyti mirtį. Pagalbos ji paprašo savo bendramokslio Džeimio. Laboratorijoje jis sustabdys Kortnės širdį, o lygiai po minutės merginą atgaivins. Iš pradžių pakraupęs nuo tokios idėjos, Džeimis galų gale leidžiasi įkalbamas. Eksperimentas pavyksta puikiai. Mirties glėbyje pabuvojusi Kortnė kupina nuostabių įspūdžių apie pomirtinį gyvenimą. Užsikrėtęs merginos entuziazmu, Džeimis panori tai išbandyti ir pats. Sujaudinti galimų atradimų perspektyvos, eksperimentuotojai pasidalija savo potyriais su dar trim draugais. Būsimų medikų penketukas pasineria į eksperimentus su mirtimi.