„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
JAV Pilietinis karas, Džordžija. Jaunoji Skarlet O'Hara viena priversta pakelti ant kojų karo sugriautą ūkį. Tai labai sunku, bet ji stipri. O vėliau ji sutinka žavesiu trykštantį Retą Batlerį. Jiedu patirs daug laimingų ir skausmingų akimirkų kartu. Filmas apie meilės ir nuotykių istoriją tarp Scarlett ir Rhett’o, JAV pilietinio karo (XIX amžiaus 7-asis dešimtmetis) dramatiškų įvykių fone, filmuota pagal įžymų, 1936 m. išleistą romaną „Vėjo nublokšti“. Tai vienas geriausių pasaulio bestselerių, kurio autorė Margaret Mitchell. Geriausias romantinių filmų pavyzdys.
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Filmas pradedamas Gandžio nužudymo scena. Vėliau siužetas persikelia į Pietų Afriką, kur jaunas teisininkas Mohandas Gandis išmetamas iš traukinio, už tai, kad būdamas spalvotasis, keliavo pirma klase. Jis suorganizuoja vietinę indų bendruomenę siekti lygių teisių su kitais Britų imperijos piliečiais. Nors Gandis kelis kartus buvo suimtas, jam dalinai pavyko iškovoti geresnes teises indams. Grįžęs į Indiją jis sutinkamas kaip didvyris, pakviečiamas į Indijos nacionalinę tarybą, kur Indijos lyderiai (Džina, Nehru ir kt.) skatina Gandį pasinaudoti savo populiarumu ir padėti nuversti britų valdžią. Tačiau Gandis nėra linkęs veltis į politiką, jam taip pat nepriimtinas smurtiškas pasipriešinimas.
Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.
15-os metų jaunuolis Williamas sulaukia geriausio pasiūlymo gyvenime: važiuoti į kelių savaičių koncertinį turą su mėgstama roko grupe "Stillwater" ir po to aprašyti savo įspūdžius prestižiniame žurnale "Rolling Stone". Jis nepklauso žymaus roko muzikos kritiko patarimo, kad negalima susidraugauti su grupės muzikantais, ir leidžiasi įviliojamas į rokerių gyvenimo būdą. Williamas greitai susibičiuliuoja su "Stillwater" gitaristu Russellu Hammondu ir įsimyli grapės fanų klubo narę Penny Lane, kuri draugauja su Russellu. Tuo tarpu, rūpestingoji jaunojo žurnalisto motina netgi būdama namuose seka kiekvieną jo žingsnį ir skambina į viešbučius, kuriame apsistoja turo dalyviai, kad dar kartą įspėtų sūnų nevartoti narkotikų.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Tikrais faktais paremtas filmas apie elitinio amerikiečių kariuomenės būrio karinių veiksmų Somalyje (Mogadiše) 1993 metų spalio 3-4 d. eigą… Neaiški Somalio politinė situacija - kai dėl valdžios vienas klanas stoja prieš kitą - kareiviai gauna žiaurią pamoką, kai netikėtai yra sugriaunama jų tiksliai suplanuota misija. To rezultate - po Vietnamo vienas iš didžiausių pavienių mūšių dalyvaujant Amerikos kareiviams. Vos prasidėjus misijai, kiekvienas Mogadišo vyras, moteris ir vaikas stoja kovon prieš amerikiečius. Miestas tampa mirtina mūšio zona. Ir kai du, kaip buvo manyta nenugalimi, kariniai sraigtasparniai "Juodasis vanagas" pašauti nukrenta į miestą, misija tampa beviltiškomis lenktynėmis su laiku... Amerikiečių kareiviai 18 siaubingų valandų bando išlikti pačiame pavojingiausiame Mogadišo rajone.