„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Frenkas – šešiolikmetis mokinys. Vieną gražią dieną jis suvokia, kaip galima pasipelnyti apgaulės būdu. Jis apsimeta įvairiausios profesijos atstovais ir neteisėtų būdu įgyja pustrečio milijono dolerių. Netrukus Frenką ima persekioti ryžtingas FTB pareigūnas Karlas. Frenkas visai to nepaiso ir šaiposi iš Karlo, kartais jam skambinėdamas telefonu. Kai Frenko gyvenime atsiranda gražuolė Brenda, jis paprašo jos rankos. Deja, Frenko laimė gali trukti neilgai.
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Vienas ryškiausių XX amžiaus protų. Vienas skausmingiausių jo užtemimų. Tikra Johno Forbeso Nasho gyvenimo istorija.J.F.Nashas jaunesnysis gimė 1928-aisiais metais - tais pačiais metais, kai garsus vengrų matematikas Johnas fon Noymanas sukūrė esmines vadinamąsias "žaidimų teoremas”. Po dvidešimties metų Nashas iš esmės peržiūrėjo jo teorijas ir sukūrė naujas. Jomis paremti visi nūdienos ekonomikos modeliai. 1958-aisiais žurnalas "Fortune” paskelbė Nashą gabiausiu savo kartos mokslininku. O jau kitąmet jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Jam šėrė medikamentus, gydė elektrošoku, tačiau nieko nepasiekė. Praėjo trisdešimt metų ir Nashas staiga išgijo, nors gydytojai ir tvirtino, kad šizofrenija nepagydoma. Galiausiai jie nutarė, kad Nasho diagnozė nebuvo teisinga. Bet kas gi įvyko iš tiesų?
„Edas Vudas“ – tai filmas apie iš tiesų gyvenusį Holivudo kino kūrėją, kuris gerbėjų dėmesio sulaukė jau po mirties. Ir visai ne dėl gerų filmų, o atvirkščiai – dėl niekam tikusių, anksčiau ne tik meno kritikų, bet ir žiūrovų nevertintų kino juostų. Nespalvotoje 1994 metais pasirodžiusioje E. Vudo biografijoje vaizduojamos nepaliaujamos nevykusio, tačiau niekuomet nepasiduodančio režisieriaus pastangos pelnyti šlovę didžiajame ekrane, nesėkmingi bandymai prilygti jo garbinamai legendai Orsonui Wellesui, skleidžiasi keista draugystė su Drakulą įkūnijusiu aktoriumi Bela Lugosi.
Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Smalsiai moteriai į rankas patenka neaiški ir įtartina byla. Erina pradeda savarankiškai narplioti miglotą istoriją, įkalba Edą jai netrukdyti. Paaiškėja, kad toje istorijoje yra įsipainiojusi solidi kompanija “Pasific Gas&Electric”, tiekianti gyventojams užnuodytą geriamąjį vandenį. Erina nusprendžia rimčiau pasidomėti įkalčiais, juolab, kad atsiranda draugų, kurie sutiktų jai padėti.
Viljamas Takeris – paprastas vyrukas, gyvenantis Noting Hile ir dirbantis savo knygynėlyje. Kartą į jo parduotuvėlę užsuka gražiausia ir geidžiamiausia pasaulio moteris, garsi aktorė Ana Skot. Vienišius Viljamas negali patikėti jam žybtelėjusia laimės akimirka. Paskui likimas jam nusišypso dar kartą, tiesa, kiek ironiškai – jis ir vėl sutinka Aną ir aplieja apelsinų sultimis. Džentelmenas Viljamas pasiūlo užsukti į šalia esančius savo namus ir persirengti. Netikėtai Ana jį pabučiuoja. Kino žvaigždė su knygų pardavėju pradeda bendrauti, tačiau būti šalia garsenybės nelengva, ypač kai ją medžioja paparacai, po namus trainiojasi kvanktelėjęs kambariokas, o protas visai nesutaria su jausmais...
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.