Dievo miestas - tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneiras. Tiksliau, jos priemiesčio rajonai, kur į akis krenta ypač skurdus gyvenimas. Iš tiesų, Dievo čia niekur nėra. Pavydas, godumas, narkotikai, pinigai ir žmogžudysčių kraujas karaliauja šio miesto gatvėse. Roketas ir Mažasis Ze net neįsivaizdavo, kokius gyvenimo kelius jiems parinks likimas. Prieš dešimtį metų jie neturėjo pinigų, daug svajojo ir žaidė futbolą, bet negalėjo nepastebėti tikrosios realybės. Vaikų akyse sparčiai formavosi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai kraudavosi turtus iš narkotikų pardavimų ir organizuotų vagysčių. Tokiu būdu mažieji berniukai taip pat buvoi įtraukti į kriminalinę veiklą, nes tiesiog neturėjo kitokios išeities.
Joe, scenaristas, kuris jau seniai prasiskolino visiems, kam galėjo, ir, bėgdamas nuo tų skolų, netyčia aptinka Normos Desmond trupančius rūmus, kuriuose ji gyvena su savo liokajumi Maksu. Norma - nebyliojo kino legenda, vis dar gyvenanti savo šlovės laikais, nors jie jau seniai praėjo. Jis pažada jai padėti su scenarijumi, kuris ją gražins į šlovės viršūnes ir kuo toliau, tuo labiau pats ima klimpti į tuštybės liūną. Joe vis atsisako jos dovanų, tačiau jo rankos jas visas priima. Galiausiai atsisakyti tokio gyvenimo būdo tampa labai sunku. Tačiau šių dviejų žmonių fone visada yra liokajus Maksas. Jis yra pirmasis Normos Desmond vyras, kuris iš meilės jai sutiko tapti jos tarnu. Jis iki šiol rašo jai gerbėjų laiškus ir visais būdais stengiasi išsaugoti jos susikurtą iliuziją. Kiekvienas iš mūsų turime savo kalėjimą - vieniems tai būna šlovė,kitiems - turtas ar gyvenimo būdas, tačiau dažniausiai juo tampa meilė.
Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Alabamoje gyvenantis advokatas Atikas Finčas augina du vaikus: šešerių metų dukterį Džem ir sūnų Skotį. Filmo veiksmas prasideda tuomet, kai advokatas nusprendžia ginti afroamerikiečių kilmės vyrą, kaltinamą jaunos moters išprievartavimu. Toks sprendimas visam laikui pakeis ne tik tėvo, bet ir jo vaikų gyvenimus. Ar pavyks pakeisti žmonių požiūrį ir išsaugoti šeimą?
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...
„Didelė žuvis“ pasakoja istoriją tarp mirštančio tėvo Edvardo Bloomo (Albertas Finney) ir jo sūnaus Willo (Ewanas McGregoras), kuris bando sužinoti daugiau apie savo tėvą, rinkdamas įvairias istorijas, kurias jam papasakojo. Taigi Will atkuria savo gyvenimą legendų ir mitų serijoje, įkvėptoje kelių jam žinomų faktų. Bet iš savo motinos Sandy noro vėl suvienyti tėvą su sūnumi jis pradeda suprasti tėvo nesantaiką. Jo pasakojimuose yra kelionių aplink pasaulį ir kliedesių, apimančių milžinus, tornadas ir raganas.
Filmo herojus Haris Kaulas - profesionalus San Francisko seklys, kurio užduotis sekti žmones, įrašinėti jų pokalbius. Jau pats Hario darbas padarė vyrą įtariu, tačiau, kai jam į namus pradeda skambinti anonimas, seklį apima paranoja, kad jis taip pat tapo sekamuoju.
„Apolo 13 / Apollo 13“ – tai nuotykių drama, nukelianti į tikrais įvykiais paremtą istoriją apie 1970 –ųjų balandį į Mėnulį skridusus amerikiečius astronautus, įstrigusius kosmose. „Apolo 13“ – tai astronautų ekipažas, kuris atsidūrė beviltiškoje padėtyje, kai kosmose sprogo deguonies balionas. Jei nebūtų radę išeities, trys astronautai galėjo kosmose uždusti, nusinuodyti kenksmingomis dujomis arba mirtinai sušalti. Bet jiems pavyko išsigelbėti tik išlaikius racionalų protą.
Emigrantas iš mažos Rytų Europos šalies Viktoras Navorskis nusprendė pasislėpti nuo karo siaubų Amerikoje. Tačiau tą pačią akimirką, kai lėktuvas nusileido Niujorko oro uosto terminale, ta šalis buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir pripažinta neegzistuojančia. Tai reiškia, kad žmogaus pasas ir kiti dokumentai tapo negaliojančiais. Neturėdamas asmenybės ir namų, Victoras Navorskis apsigyvena tiesiog oro uosto pirmajame terminale.
Pagal Isako Dineseno (Isak Dinesen) knygą. Įspūdingas meilės trikampis senojoje Afrikoje. Garsios šeimos dukra Karen išteka už turtingo barono, pažadėjusio jai baronienės titulą ir amžiną meilę Afrikos plantacijoje. Baronas, kaip paaiškėja, besąs išlaidūnas, girtuoklis ir svetimoteriautojas. Argi galima jį lyginti su netikėtai pasirodžiusiu paslaptingu Afrikos medžiotoju.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.