Pats Antrojo pasaulinio karo įkarštis – 1942 metai. Iš pašauto lėktuvo trys anglai lakūnai su parašiutais iššoka virš Paryžiaus, tačiau nukrenta į skirtingas miesto vietas ir eina susitikti į pirtį, kurioje kaip blusų knibžda vokiečių karininkų. Į visą šią painiavą įsivelia dar du to visai nenorintys prancūzai: teatro dirigentas ir šiaip kuklus miestelėnas, namų dažytojas. Visas narsusis penketukas sprunka iš Paryžiaus ir skuodžia į šiaurę, iš kur tikisi pasiekti gerąją senąją Angliją.

Pavydūs policijos pareigūnai stengiasi sugadinti gyvenimą savo kolegai Nicholui Angelui. Iš didelio miesto jis yra išsiunčiamas į mažą Sandfordo miestelį, o į porininkus jam yra paskiriamas visiškas bukaprotis. Netrukus jiems pavyksta aptikti tikro nusikaltimo pėdsakus...

Du kileriai Rėjus ir Kenas atvyksta į Briugę. Vyrukai turėjo įvykdyti boso Hario suformuluotą pelningą dieviškąją misiją Londone ir tyliai išsiųsti pas šventąjį Petrą vieną įtakingąjį kunigėlį. Tačiau kruopščiai apgalvotas veiksmų planas nesuveikė... Briugėje jie slapstosi ir laukia Hario instrukcijų. Karštakošiui jaunėliui Rėjui ir patyrusiam veteranui Kenui vėl teks prisiminti, kur yra supakuoti jų pistoletai.

Džono gyvenimas pavirto košmaru. Vieną rytą jis pabunda, praradęs atmintį. Jį persekioja policija už nusikaltimus, apie kuriuos Džonas nieko nežino. Jo ieško moteris, kuri tikina esanti jo žmona. Su juo nori šnekėti paslaptingas gydytojas. Džonas bėga, tikėdamasis pabėgti iš miesto, tačiau niekas jam negali nurodyti kelio. Jis stengiasi įminti savo supainiotos tapatybės mįslę. Besiaiškindamas šią paslaptį, jis aptinka požeminį pasaulį, valdomą grupės grėsmingų ateivių. Šie panašūs į šešėlius gyviai sugeba sustabdyti laiką, keisti tikrovę bei aplinką. Evoliucinės anomalijos dėka Mardokas taip pat apdovanojamas šia stebuklinga galia, o be to jis vienintelis, kurio minčių ateiviai kontroliuoti negali...

„Monty Python“ (arba „The Pythons“, „pitonai“) – anglų komikų trupė, išgarsėjusi per BBC rodytu savo trumpų komiškų televizijos spektaklių serialu „Monti Paitono skraidantis cirkas“ („Monty Python’s Flying Circus“). Serialui sulaukus pasisekimo, komikai ėmė rengti turus, spektaklius scenoje, sukūrė 4 pilnametražius filmus, išleido daugybę knygų ir albumų. Šis filmas sudarytas iš keleto komiškai trenktų novelių, kurios, garsiojo šešeto nuomone, turėtų tam tikra prasme atsakyti į tokį neaiškų klausimą, kankinantį mus įvairiais gyvenimo etapais, – kur ta gyvenimo prasmė?

Ateiviai gyvena tarp mūsų. Jie niekuo nesiskiria nuo žmonių, jų neįmanoma atskirti įprastinėje gatvės minioje. Tačiau jie dirba savo juodą darbą, kurio tikslas – sužlugdyti žmoniją. Tamsūs akiniai nuo saulės filmo herojų Džoną Nadą paverčia išskirtiniu stebėtoju – su šiais akiniais jis mato ateivius. Daugelio praeivių veidai tėra tik kaukės, slepiančios baisias atvykėlių grimasas. Net reklaminiai plakatai mieste ir laikraščių antraštės pasirodo yra tik į visuomenę infiltruotų būtybių komandos, kurios veikia žemiečių pasąmonę.

Nelaimingas paauglys vienišius Deividas sielos ramybę randa žiūrėdamas muilo operą „Malonus miestelis“, nukeliančią į šeštąjį dešimtmetį. Ten viskas taip miela. Kartą namuose apsilanko keistas televizorių meistras ir palieka naują nuotolinį pultelį. Netrukus Deividas dėl jo susipeša su seserimi Dženifere. Ir nepaaiškinamu būdu jie atsiduria nespalvotame „Maloniame miestelyje“. Atgal sugrįžti neįmanoma, todėl nauji atvykėliai pradeda keisti tobulo pasaulio gyvenimą.