Prancūzų karo vadas liepia atakuoti priešo apkasus. Tikslo pasiekti neįmanoma, nors generolai pasirengę paaukoti savo žmonių gyvybes. Per ataką vieni pabėga iš mūšio lauko, kiti žūva. Mūšio lauką kartu su savo kariais palieka ir pavargęs nuo beprasmiškų įsakymų pulkininkas Draskas. Kad tokie dalykai nepasikartotų, generolai suima penkis pirmus pasitaikiusius karius. Jie kaltinami pabėgę iš mūšio lauko. Kariai stoja prieš tribunolą ir jiems gresia mirtis.
1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Paskutinis Andrejaus Tarkovskio filmas, sukurtas Rusijoje po ilgo priverstinio tylėjimo. Fantastinė-filosofinė alegorija apie keistą Zoną, kurioje išsipildo sugebančiųjų į ją prasibrauti lūkesčiai, kelia gausybę asociacijų: apie amžina ir laikina, apie kitokio gyvenimo troškimą kraupioje, hipertrofuotoje, tačiau toli gražu ne fantastiškoje tikrovėje, apie gyvenimo paskirtį.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
1967-ieji. Krisas Teiloras (akt. Charlie Sheen) metė studijas koledže ir savo noru pasisiūlė tarnauti Vietname. Paskirtas tarnauti Bravo kuopoje netoli Kambodžos sienos, jis susiduria su alinančiomis vietos sąlygomis ir jo entuziazmas greitai nublanksta. Vieną naktį jo būrį užpuola Šiaurės Vietnamo armijos kariai, kurie po trumpos ugnies pasitraukia. Miršta rekrutas Gardneris, tuo tarpu kitą kareivį Teksą suluošina bendražygio mesta granata, o Teilorą papeikia kietaširdis seržantas Bobas Barnsas (akt. Tom Berenger). Teiloras galiausiai susibendrauja su grupele karių iš jo būrio, kurie vartoja narkotikus...
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Vykstant antrajam pasauliniam karui, nedrausmingam JAV armijos majorui paskirtas tuzinas nuteistų žmogžudžių, kad juos treniruotų ir vadovautų masinei vokiečių karininkų skerdinių misijai.
Du britų kariai Indijoje nusprendžia pasitraukti iš armijos ir apsiskelbia esantys dievai Kafiristane, žemėje, į kurią nuo Aleksandro laikų joks baltasis nėra įkėlęs kojos...
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Tolima ateitis. Žmonės kariauja su milžiniškais vabzdžiais arachnidais, siekiančiais išsiurbti Žemės atmosferą. Žemėje jauni vaikinai ir merginos verbuojami į armiją. Vos mokyklą baigęs Džonis, nepaisydamas tėvų prieštaravimų, įstoja į karių gretas ir skrenda į tolimą asteroidą naikinti arachnidų... Čia jis pereina tikrą pragarą, jo akyse žiauriai žūva geriausi draugai, tačiau Džonis pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl žmonijos likimo...
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Tarptautinio nusikaltėlių sindikato „Janusas" nariai užgrobia slaptą rusų ginklą „Auksinė akis". Šios grupuotės bendrininkai - tai klastinga rusų mafija ir korumpuoti rusų generolai. SSSR žlugo ir šaltasis karas pasibaigė. Džeimsas Bondas kovoja Sankt Peterburgo gatvėse. Buvęs Bondo kolega, rusų kazokų palikuonis Treviljanas dega noru atkeršyti. Jo tėvus britai atidavė Stalino žudikams. Jis pereina į priešų pusę. Rusų mafijos ir parsidavėlio generolo Orumovo padedamas, Treviljanas užgrobia slaptų ginklų kompleksą ir gabena „Auksinę akį" teroristams. Bondas vyksta gelbėti žmonijos. O jam aktyviai talkina gražuolė Natalija, kuri per stebuklą išsigelbėja iš sprogdinamos slaptos laboratorijos.
Pulkininkas Trautmenas išsiunčia Džoną Rembo į Vietnamą. Stipruoliui tenka neįmanoma misija – jis turi surasti ir išvaduoti be žinios dingusius amerikiečių kareivius. Rembo laukia neįžengiamos džiunglės, pavojai, klasta ir žiaurūs išbandymai. Padedamas savo vietnamietės draugės Ko Bao, jis sužino, kad amerikiečiai pakliuvo į sadisto Vino ir rusų pulkininko Padovskio nagus. Narsusis kovotojas, vykdydamas operaciją, praranda mylimą merginą. Ko Bao mirtis pažadina Rembo širdyje dar nenumaldomą keršto troškimą ir beribę narsą. Dabar kiekvienas, pasipainiojęs Rembo kelyje, yra lavonas.
Pasauliui iškyla reali trečiojo pasaulinio karo grėsmė, mat pakvaišęs „Spektro“ teroristinės organizacijos vadas Blofeldas, norėdamas supykdyti dvi galingiausias valstybes, užgrobia amerikiečių ir sovietų palydovus. Atvykęs į Japoniją Džeimsas Bondas greitai suvokia, kas jo priešininkas. Padedamas nindzių, japonų pramonininko Tanakos ir žavios palydovės jis įsigauna į slaptą Blofeldo karinę bazę, kuri įrengta užgesusio vulkano krateryje...
Žavingas ir nepakartojamas kapitonas Džekas Sparou (vaidina akt. Johnny Depp) ketvirtojoje „Karibų piratų“ dalyje bandys tapti nemirtingu, leisdamasis į paslaptingojo ir magiškų savybių turinčio Gralio, esančio Atlantidoje, paieškas. Kelionės metu kapitonui kelią pastoja sena jo pažįstama, o dabar tiesiog savų kėslų turinti Andželika (vaid. akt. Penélope Cruz). Moteris privers Džeką įžengti į legendinį piratų laivą „Karalienės Anos kerštas“, kurio kapitonas – šiurpą keliantis Juodabarzdis (vaidina akt. Ian McShane). Daugybę nuotykių patyrusiam kapitonui Džekui Sparou linksta keliai – jis nebežino, ko labiau bijoti – paslaptingosios Andželikos ar piratų vadeivos, pagarsėjusio piktadario, Juodabarzdžio. Tačiau aišku viena – jie visi nori gauti paslaptingąjį Gralį, tik kuriam pasiseks pirmąjąm? Kvapą gniaužiantys nuotykiai, įstabūs vaizdai, neregėtos būtybės ir didelė dozė humoro – tiek garantuoja filmo kūrėjai.