Tai pasakojimas apie neturtingą kino afišų klijuotoją, aistringą kino mylėtoją bei jo mažametį sūnų, iš kurio pirmąją darbo dieną pavagiamas dviratis. Be šios, tuomet itin populiarios transporto priemonės, jis niekaip negali dirbti, todėl ekonominės krizės apimtos pokario Romoje Antonio Ricci nieko kito nelieka, kaip pasitelkus į pagalbą savo mažametį sūnų Bruno, kuriam tėtis yra lyg Dievas, žūtbūt rasti ir susigrąžinti pavogtą dviratį per dieną, nes kitaip neteks savo išsvajoto darbo, kuriam gauti, išsiperkant dviratį, teko parduoti visą savo patalynę ( jo žmonos Marijos kraitį). Bedarbiui Antonijui dviratis – vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo, todėl jo paieškos tampa gyvybiškai svarbios.

Suzume kelionė prasideda ramiame Kyushu miestelyje (esančiame pietvakarių Japonijoje), kai ji susipažįsta su jaunuoliu, kuris jai sako: „Aš ieškau durų“. Tai, ką Suzume randa, yra vienos atitvertos durys, vienintelės stovinčios griuvėsių viduryje, tarsi būtų išlikusios po ištikusios katastrofos. Traukiama kažkokios nematomos galios, Suzume pasuka šių durų rankenėlę... Viena po kitos skirtingos durys pradeda atsiverti visoje Japonijoje, išlaisvindamos destrukciją visiems, kurie yra šalia. Suzume turi spėti laiku uždaryti šiuos portalus, kad užkirstų kelią dar didesnei katastrofai.

Su potrauminio streso sindromu kovojanti komikė Sem svarsto, ar prisijungti prie dingusios paauglės, kurią anksčiau prižiūrėjo, paieškų.