Visiškai paralyžuotas Jeanas-Do tampa įkalintas savo kūno skafandre ir gali judinti vien tik kairiąją akį, mirksinčią tarsi drugelis suplasnoja savo sparneliais. Vienas mirksnis reiškia „taip“, o du mirksniai - „ne“. Laki vaizduotė, nepalaužiamas protas, specifinis humoro jausmas ir neblėstanti atmintis veikia visu pajėgumu...
Šis filmas nukreipia mus į misticizmo ir stiprių emocijų pasaulį. Filmas pasakoja apie dvi jaunas moteris – bendravardes, gimusias tą pačią dieną, turinčias panašias biografijas bei pomėgius, tačiau gyvenančias skirtingose šalyse: Weronika – Lenkijoje, o Veronique – Prancūzijoje. Moterys viena kitos nepažįsta, bet jaučia dvasinį ryšį.
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Skandalingiausia visų laikų asmenybė, rašytojas ir pasileidėlis Markizas de Sadas jau senas ir gyvena beprotnamyje Šarantone, bet dar nepraradęs žavesio. Jį akylai saugo, tačiau de Sadas įsigudrina savo nepadorius, XVIII a. Prancūziją šokiruosiančius literatūros kūrinius išsiųsti į laisvę. Jam padeda žavi skalbėja Madelina. Ją įsimyli jaunas abatas, Šarantono pamišėlių globėjas. Jis nebegali suvaldyti savo aistros merginai, juolab, kad nepaprastasis kalinys – markizas de Sadas – ją dar labiau kursto. Tačiau palaimingos pasileidėlio dienos gali greitai baigtis. Markizo de Sado romanus skaito visas Paryžius, tad nenuostabu, kad apie juos sužino net ir Napoleonas. Imperatorius neketina taikstytis su blevyzgojančiu maištininku ir į Šarantoną siunčia grėsmingąjį daktarą Rojė-Kolarą. Šis garsėja žiauriu bepročių gydymu ir tramdymu.
1943-ieji metai. Prancūzų kolonijos gyventojai prisjungia prie prancūzų kariuomenės, kad apgintų savo tolimąją gimtinę nuo nacistų. Šie didvyriai jau seniai buvo pamiršti istorijos, bet jų žygdarbiai išliko žmonių širdyse. Jų dėka buvo laimėtos pergalės Italijoje, Provanse, Vozge, Elzase.