“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Šis filmas išgarsino genialųjį japonų režisierių Akirą Kurosavą visame pasaulyje. Filmo veiksmas nukelia į XII a. Japoniją. Žmogžudystės ir prievartavimo liudininkai pasakoja visiškai skirtingas ir prieštaraujančias viena kitai nusikaltimo versijas. Kas iš jų teisus? Kas apskritai yra tiesa? Pagrindinį vaidmenį sukūrė Toshiro Mifune.
Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.
Filmo veiksmas nukelia į 1937-ųjų Los Andželą. Graži, turtinga moteris pasibeldžia į privataus detektyvo duris. Ji nori, kad šis pasektų jos vyrą, miesto vandentiekio sistemos inžinierių, nes įtaria jį rezgant slaptą romaną. Netrukus detektyvas Gitis jau turi fotografijų, kuriose užfiksuotas sekamasis su jauna mergina. Tačiau, kai inžinierius randamas negyvas, nesudėtinga byla pradeda detektyvą klampinti vis giliau – į korupcijos ir machinacijų liūną.
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
1967-ieji. Krisas Teiloras (akt. Charlie Sheen) metė studijas koledže ir savo noru pasisiūlė tarnauti Vietname. Paskirtas tarnauti Bravo kuopoje netoli Kambodžos sienos, jis susiduria su alinančiomis vietos sąlygomis ir jo entuziazmas greitai nublanksta. Vieną naktį jo būrį užpuola Šiaurės Vietnamo armijos kariai, kurie po trumpos ugnies pasitraukia. Miršta rekrutas Gardneris, tuo tarpu kitą kareivį Teksą suluošina bendražygio mesta granata, o Teilorą papeikia kietaširdis seržantas Bobas Barnsas (akt. Tom Berenger). Teiloras galiausiai susibendrauja su grupele karių iš jo būrio, kurie vartoja narkotikus...
1966-ieji. Niujorko kvartalas "Pragaro virtuvė" (Hell's Kitchen). Šioje vakarų Manheteno dalyje, apgyventoje italų, airių ir išeivių iš Rytų Europos, galioja savi griežti įstatymai. Gyvenimą čia reguliuoja bažnyčia ir mafija. Išgyventi čia nelengva, tačiau filmo herojams Maiklui, Lorenzo, Džonui ir Tomiui šis rajonas - gimtieji namai. Jo gatvėse jie krečia visokias eibes, žaidžia. Tačiau vieną karštą vasaros dieną nerūpestingas vaikėzų gyvenimas lemtingai pasikeičia. Bandymas efektingai nugvelbti dešrainių pardavėjo vežimėlį baigiasi tragedija ir visas "neišskiriamas ketvertukas" sėda už grotų. Nuo šiol jie - "miegaliai". Taip vietos žargonu vadinami nuteisti kalėti nuo 9 iki 18 mėnesių. Vilkinsono berniukų kolonija, į kurią patenka draugai, iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg tyli mokykla. Vienok už savo durų ji slepia pragarą...
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Garsus muzikos laidų vedėjas 1965 metais perkeliamas į Saigoną. Visi laukia kandžių jo sąmojų bei klasiškos muzikos, kuri padės vargšams kareiviams užmiršti karo baisumus ir sunkumus. Įsivaizduokite, kaip visi nustemba, kai savo radijo imtuvuose išgirsta muzikos laidų vedėją kalbantį apie dalykus, kurių garsiai niekas neišdrįsta sakyti.
Komedijos žvaigždė Džonas Kendi - istoriniais faktais paremtoje nepaprastoje istorijoje apie tai, kaip keturi vaikinai iš Jamaikos, niekada gyvenime neregėję sniego, pasišauna sudaryti bobslėjaus komandą, kurią priimtų į 1988 metų Pasaulio olimpines žaidynes! Juokingiausia, kad taip ir įvyko! Kaip jie to pasiekė? Ogi rogėmis lakstė nuo kalno, taikliai spjaudydami į skeptikus!
Klastinga ir turtinga apgavikė Ketrin, beveik negalinti gyventi be narkotikų, sudaro savotišką sutartį su netikru savo broliu Sebastjanu, kuris garsėja kaip nepataisomas mergišius. Sutarties esmė - Sebastjanas privalo suvilioti mokyklos direktoriaus gražuolę dukterį Anetą, kuri populiariame jaunimo žurnale viešai prisipažino, kad nepraras nekaltybės iki pat pirmosios vedybų nakties. Laimėjusi lažybas, Ketrin gautų prabangų brolio automobilį, o priešingu atveju permiegotų su Sebastjanu. Tai buvo jo svajonė, todėl jaunuolis imasi darbo. Jam pavyksta, bet ... Sebastjanas bepriotiškai įsimyli Anetą.