Džeikas LaMotta – profesionalus boksininkas, ketvirtajame dešimtmetyje kovojęs vidutinio svorio kategorijoje. Nepažabojamas ir skandalingas charakteris visą gyvenimą buvo didžiausias boksininko priešas, padaręs jam nemažai rūpesčių tiek asmeniniame gyvenime, tiek bokso ringe. Didelį potencialą turintis LaMotta, pramintas Bonkso Buliumi, barstė save muštynėse, lėbavimuose, nuolat įsiveldavo į skandalus dėl nieko, fanatiškai pavydėjo savo gražuolės žmonos ir vieną po kito keldavo pavydavo scenas, į darbą paleisdamas kumščius.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Rėjus Čarlzas gimė neturtingame Džordžijos miesteliūkštyje. Berniukas visiškai apako vos sulaukęs septynerių – netrukus po to, kai tapo tragiškos savo jaunesniojo brolio žūties liudininku. Paskatintas griežtos, tačiau mylinčios motinos – atkaklios ir nepriklausomos moters, Rėjus surado savo pašaukimą. Nors jo akis gaubė amžina tamsa, tačiau vos palietęs pianino klavišus, jis išvysdavo tai, ko kitiems pamatyti nebuvo lemta. Rankos tapo jo akimis… Po Pietų valstijas pasklidę gandai apie aklą muzikos genijų virto pasauline legenda. Rėjus Čarlzas – žmogus, sukūręs savitą grojimo stilių. Žvaigždė, sužibusi popmuzikos padangėje, nepaisant klastos, neapykantos ir rasinių prietarų. Šlovė, kuri dar kartą apakino. Šeimyninė drama, meilės paieškos vis kitos moters glėbyje, noras užsimiršti, vis didinant heroino dozes…
Los Andželas - didelis ir margas miestas, kuriame persipynę gyvena skirtingų socialinių sluoksnių ir skirtingų rasių atstovai. Visus juos skiria daugiau nei paprastai įveikiami miesto atstumai - tai nepakantumas ir tolerancijos stoka. Žmonės, pakliuvę į nepakantumo spąstus, kasdien atsiduria situacijose, įplieskiančiose konfliktus, padalijančiose žmoniją į "blogus" ir "gerus" ir, rodos nebėra vilties, jog kada nors bus kitaip...
Žavi prancūzaitė iš padorios šeimos ieško nuomojamo buto Paryžiuje. Taip ji sutinka paslaptingą vidutinio amžiaus amerikietį, neseniai praradusį žmoną. Nors tarp jų nemažas amžiaus skirtumas ir vienas apie kitą jie nieko nežino, tačiau iškart pajunta nevaldomą trauką. Vyrui – tai galimos meilės iliuzija, merginai – patirties teikianti intriga. Tai vienas dramatiškiausių filmų apie žmogaus vienatvę.
Filmo veiksmas vyksta XXI-ojo amžiaus viduryje. Linkolnas 6-Echo yra iš pažiūros utopinės, bet puikiai tvarkomos sterilios bazės gyventojas. Kaip ir kiti šios griežtai kontroliuojamos bazės gyventojai, Linkolnas tikisi, kad bus išrinktas persikelti į „Salą“, kaip pranešama, paskutinę neužterštą vietą žemėje. Tačiau netrukus Linkolnas sužino, kad visas jo gyvenimas yra melas, o jo lavonas yra labiau vertinamas nei jis gyvas. Jis ir kiti bazės gyventojai yra tik žmonių klonai, bazėje apgyvendinti tam, kad tiektų atsargines dalis tikriems žmonėms, pagal kurių pavyzdžius jie buvo sukurti. Suprasdamas, kad tai tik laiko klausimas, kada jis bus išsiųstas dalims, Linkolnas kartu su savo gražuole drauge Džordan 2-Delta nusprendžia pabėgti iš bazės į jiems visai nepažįstamą pasaulį... Dabar, kai juos ir jų gyvenimus sukūręs institutas pasitelks visas jėgas jų medžioklei, Linkolnas ir Džordan leisis į pašėlusias lenktynes su mirtim.
Kai pastebimas didžiulės galios ateivių erdvėlaivis, artėjantis prie Žemės, admirolas Jamesas T. Kirkas, norėdamas jį sulaikyti, vėl vadovauja pertvarkytam „USS Enterprise“.